Nukenčia ir pensininkai
Ekonomistas, Seimo narys prof. Raimondas Kuodis neabejojo, kad jei bus didinama riba, nuo kurios bus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais – ir toliau didinsime šešėlį.
„Mes iki šiol pensijas žmonėms išnešiojame grynaisiais, jas taip gauna apie 120 tūkst. žmonių. Užsisuka visas smagratis. Žinoma, pensijos yra legalios, bet kaip jos vėliau panaudojamos: Petriukui už malkų paskaldymą, Jonukui už mašinos remontėlį garažiuke. Atsiveria skaudi realybė – patys pensininkai pralošia gaudami mažesnes pensijas dėl šešėlio“, – žodžių į vatą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ nevyniojo R.Kuodis.
Susiję straipsniai
Paėmei grynuosius – lauk bėdos
Tačiau su tuo kategoriškai nesutiko Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) vadovė Daiva Čibirienė. Jos manymu, R.Kuodžio argumentai – iš piršto laužti ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais. Ji pateikė konkretų pavyzdį:
„Jeigu pas verslininką ateina klientas ir jis moka grynaisiais, tarkime, 6 tūkst. eurų, net juos įmušus į išmanųjį kasos aparatą ir iškart perdavus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), prekybininkas tampa nusikaltėliu, nes jis paėmė grynuosius.
Jį VMI nubaus, nes verslininkas turėjo ieškoti būdų priversti klientą daryti bankinį pavedimą. Be to, jei tai pasikartotų antrą kartą, toks verslo atstovas būtų priskirtas prie nepatikimų mokesčių mokėtojų. Taigi, toks žmogus turi didelę motyvaciją nerodyti mokėjimo, nors iki tol visi mokėjimai buvo sąžiningai deklaruojami“, – dėstė D.Čibirienė.
Naudinga nedraugiškoms Lietuvai šalims
Savo ruožtu R.Kuodis replikavo, kad iš vienos situacijos negalima daryti išvadų, o šešėlinės ekonomikos skatinimas yra naudingas „nedraugams už mūsų valstybės sienos“.
„Žmogeliai, kurie sėdi šešėlyje, vėliau ateina ir pareikalauja didesnės pensijos. Jie sėdėjo šešėlyje, o dabar neva skursta. Įdomu tai, kad tokių žmonių išlaidos būna didesnės už pajamas. Jeigu šitas „bardakėlis“ mus tenkina – toliau važiuokime šia kryptimi. Tokia situacija tenkina ir mums priešiškų šalių atstovus. Bet viliuosi, kad sveikas protas nugalės“, – tvirtino ekonomistas.
Daugiau dėmesio bankiniams pavedimams
Pasak LBAA prezidentės, šešėlinė ekonomika slepiasi ne grynuosiuose piniguose, o visai kitose srityse. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimas padidino bankų pelningumą, o laukto rezultato taip ir nedavė.
„Mes turime kalbėti apie neapmokestintus milijonus „vaikštančius“ per bankus. Jų nesuseka ir VMI. Mes matome faktus tik tada, kai patys mokesčių mokėtojai „prisiduoda“. Pavyzdžiui, „Baltcap“ atveju, kai jie pasakė, kad iš jų buvo pavogti milijonai. <...> Pamatėme, kad VMI yra akla, ji nesugeba suskaičiuoti lietuviškuose bankuose esančių pinigų“, – oponavo D.Čibirienė.
Vienas didžiausių šešėlių ES
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlė atsiskaitymo grynaisiais kartelę ne kelti, o kaip tik dar labiau sumažinti – iki 3 tūkst. eurų. Esą dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o pagal šį rodiklį pirmaujame visoje ES.
„VMI kaip tik pabrėžia, kad šešėlis susidaro dėl grynųjų pinigų, PVM nemokančių asmenų ir kt. <...> Daug kas nori sutaupyti ir prekes, ir paslaugas perka be čekio“, – teigė A.Sysas.
Jis sutiko, kad apribojant atsiskaitymus grynaisiais tiesioginės naudos nemažai turi komerciniai bankai. Tačiau, anot jo, jie valstybei sumoka 5 proc. didesnį pelno mokestį.
„Kalbame, kad reikia į biudžetą surinkti daugiau pinigų gynybai. Todėl turime ieškoti įvairių alternatyvų“, – savo nuomonę gynė politikas.
Jam antrino ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo manymu, keisti dabartinės grynųjų pinigų naudojimo tvarkos nereikia.
N.Mačiulis taip pat pažymėjo, kad perkant didesnės vertės pirkinius, tarkime, naudotą automobilį, kurio vertė apie 10 tūkst. eurų, nedaugelis nori už atsiskaityti grynaisiais, nes tai nėra saugu.
„Jei įvyksta fiktyvus sandoris, elektroninis mokėjimas yra puikus būdas įrodyti, kokia gi iš tiesų buvo sumokėta suma. <...> Aš pats gyvenime nesu matęs tokio dydžio sumos grynaisiais pinigais ir nesuprantu, kodėl vėl iš naujo keliamas šis klausimas“, – svarstė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Mus tai padaryti įpareigoja ES direktyva
Seimo narys Dainoras Bradauskas priminė, kad po 2 metų įsigalios ES direktyva, pagal kurią visoms ES narėms bus suvienodinama atsiskaitymo grynaisiais riba – 10 tūkst. eurų.
„Be to, kainos yra stipriai išaugusios. 5 tūkst. eurų riba jau visiškai nebeatliepia žmonių poreikių. Ar 5, ar 10 tūkst. eurų – nėra labai didelės reikšmės, bet žmonės galbūt jausis saugiau, nes galės turėti daugiau grynųjų. Taip pat būtume vieni iš pionierių, kurie ES lygmeniu pasitvirtintų minėtą direktyvą“, – reziumavo D.Bradauskas.