Mokestinės politikos kryžkelėje
Diskusijos apie mokesčių reformą, ypač tarp finansų ministro ir verslo atstovų, atskleidė esminį nesutarimą dėl mokesčių politikos krypties. Verslo atstovai pagrįstai akcentavo, kad turto, o ne pajamų mokesčių didinimas yra svarbesnis, siekiant subalansuoti valstybės biudžetą.
Į politikų ketinimus didinti mokestinę naštą netruko sureaguoti tiek verslas, tiek ir ekspertai – jau paskelbtas ne vienas komentaras, akcentuojantis žalą, kurią sukels pajamų mokesčių didinimas. Pajamų mokesčių padidinimas grėstų verslo augimo pristabdymu, o tai galėtų sukelti stagnaciją, taigi, neigiamas ekonomines pasekmes.
Kontroversiškiausiai skamba tai, kad ekonominį augimą tos pačios mokestinės reformos šalininkai įvardija kaip vieną pagrindinių šaltinių augantiems gynybos išlaidų poreikiams finansuoti. Akivaizdu, kad didinant mokestinę naštą, papildomos uždirbtos lėšos būtų skiriamos padidėjusios mokestinės naštos kompensavimui, todėl galimybių augti tiek verslai, tiek individualią veiklą vykdantys asmenys turėtų gerokai mažiau.
Investicinė aplinka tarp stabilumo ir pokyčių
Kitas svarbus aspektas – investicinės aplinkos gerinimas ir investicijų pritraukimas. Esminis rodiklis, lemiantis investicijų augimą, yra nuosekli, aiški ir skaidri mokestinė sistema. Siūloma mokesčių reforma, deja, šių kriterijų nepadidina, nes pasiūlymai gana chaotiški, nenuoseklūs.
Pavyzdžiui, pelno mokestis jau padidintas nuo 2025 m. sausio 1 d. vienu punktu, t. y. nuo 15 procentų iki 16 procentų (lengvatinis, atitinkamai, nuo 5 procentų iki 6 procentų). Tačiau šį mokestį siūlyta kelti pakartotinai – nuo valdančios koalicijos siūlymo didinti jį 1 procentiniu punktu iki Finansų ministerijos iniciatyvos pridėti dar 2 punktus.
Jeigu su pelno mokesčio pakėlimu iki 16 procentų verslo bendruomenė sutiko ir šį žingsnį, atsižvelgiant į kintantį geopolitinį kontekstą, pateisino, tai tolesni siūlymai darkart didinti pelno mokestį, nepraėjus nė metams nuo paskutinio tarifo padidinimo, sukuria nestabilumo, neprognozuotumo įspūdį.
Tokia situacija ne tik neskatina investicijų, bet priešingai – investuotojai būtų linkę rinktis stabilesnę ir labiau prognozuojamą mokestinę aplinką. Tas pats paminėtina ir apie ketinimus didinti gyventojų pajamų mokestį.
Optimistiškiau nuteikia „Lietuvos Davose“ pristatyti ekonomikos ir inovacijų ministro bei viceministro planai, susiję su plėtra bei viešojo sektoriaus optimizavimu – LEZ plėtra, biurokratinės naštos verslui mažinimas, pelno reinvestavimo lengvata ir pan. ir. Tokių idėjų ir iniciatyvų įgyvendinimas pareikalaus aiškios strategijos ir pastangų, bet neabejotina, kad abi šios sritys gali tapti papildomu pajamų šaltiniu šalies gynybos pajėgumų didinimui.
Į kur nukreipsime papildomas mokestines įplaukas?
Ne mažiau svarbus ir mokesčių surinkimo bei perskirstymo procesas – reformos šalininkai argumentuoja mokesčių didinimo svarbą ir būtinybę, tiesiogiai ją siedami su išaugusiais gynybos finansavimo poreikiais. Tačiau iki šios dienos nėra aišku, kokiu būdu atitinkamos mokestinės pajamos būtų nukreipiamos ne kam kitam, o būtent gynybos ir šalies saugumo tikslams įgyvendinti.
Pavyzdžiui, tiek siūlomi didinti gyventojų pajamų, tiek nekilnojamojo turto mokesčiai yra surenkami didžiąja dalimi arba visiškai į savivaldybių biudžetus (pagal VMI skelbiamus viešai prieinamus duomenis, 2023 m. GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams nuo visų mokesčio pajamų į nacionalinį biudžetą, sudarė 50,88 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą, sudarė 49,12 proc.; 2024 m. atitinkamai savivaldybių biudžetams skirta 51,62 proc.).
Savivaldybių biudžetų pajamos, kaip žinoma, skiriamos einamosioms išlaidoms padengti – įvairiems kasdieniams gyventojų socialiniams poreikiams, o ne gynybos finansavimui. Todėl konkrečių mokestinių įplaukų nukreipimas į atskirą, išimtinai šalies gynybos poreikiams finansuoti skirtą fondą, tokio proceso reglamentavimas, įskaitant lėšų panaudojimo tvarką ir kontrolės mechanizmą, padidintų visuomenės pasitikėjimą bei paskatintų palankiau vertinti tokio pobūdžio pasiūlymus. Deja, iki šios dienos konkrečių veiksmų ar pranešimų apie planus nėra skelbiama, apsiribojama lakoniška fraze, kad lėšų reikia gynybai finansuoti.
Prisidėti pasiruošę, bet kur planas?
Iš esmės tiek verslas, tiek gyventojai linkę prisidėti prie papildomo gynybos finansavimo, tačiau politikams laikas išgirsti, kad šiuo metu jų siūlomuose projektuose pasigendama nuoseklumo, skaidrumo, aiškumo ir tikslingumo.
Susidaro įspūdis, kad ekonominis efektas ir pasekmės nėra tinkamai išnagrinėti, o kai kurie pasiūlymai greičiau sukeltų priešingą rezultatą, ir į biudžetą būtų surenkama dar mažiau lėšų.
Trumpiau tariant, politikų šiuo metu siūlomas lengviausias kelias „viską didinkime“, nesvarstant, kokio tiksliai didinimo reikia ir kokį efektą tai sukeltų, neskamba patraukliai nei verslui, nei visuomenei.
Norint pasiekti teigiamą efektą, būtina atlikti išsamų ekonominį vertinimą ir atidžiai stebėti, kaip šie pokyčiai paveiks verslo aplinką bei valstybės biudžetą.