Anot kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovės Miglės Bielinytės, Velykos įprastai žymi vasaros sezono startą, nuo šio laikotarpio keliautojų skaičiai pradeda augti.
„Nemaža dalis lietuvių keliones linkę planuotis ne paskutinę minutę prieš pat atostogas, o iš anksto, kad galėtų rinktis iš platesnio skrydžių, viešbučių asortimento ir pasinaudoti kitomis išankstinio planavimo nuolaidomis bei naudomis“, – komentavo pašnekovė.
Nors populiariausias atostogų laikas išlieka moksleivių atostogų laikotarpiu, vis daugiau tautiečių ilsėtis renkasi pavasario ir rudens mėnesiais – kai norisi pabėgti nuo vėsių ir kartais nemalonių orų, o ir kelionių kainos šiuo metu yra mažesnės.
Kryptys tos pačios, įpročiai keičiasi
Kalbintų keliones organizuojančių agentūrų atstovų teigimu, lietuvių labiausiai pamėgtos atostogų kryptis jau daugelį metų nesikeičia: tai Turkija, Graikijos salos, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Bulgarijos kurortai, populiarėja Madeira, Malaga, Kipras.
Populiariausių atostogų šalių sąrašo viršuje ir toliau išlieka Turkija.
„Planuojama, kad 2025 metais šioje šalyje ilsėsis daugiau nei 230 tūkst. lietuvių, o tai yra apie 3 proc. daugiau nei prieš metus. Kasdien kils po 3–4 užsakomuosius lėktuvus į Turkiją“, – naujienų portalui Lrytas sakė kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Ir nors poilsio kryptis kasmet išlieka panašios, po truputį keičiasi keliavimo įpročiai.
„Stebime augantį lietuvių žingeidumą, kai atostogų metu jie nori labiau susipažinti su pasirinktos šalies gamta, istorija, kultūra, todėl dairosi pažintinių kelionių. Tokiems keliautojams svarbus turiningas laisvalaikis, todėl jie domisi profesionalių gidų vedamomis ekskursijomis ir vertina tai, kad pažintinėse kelionėse gauna rekomendacijų, ką verta aplankyti, ko paragauti ar ieškoti lauktuvėms“, – apie kintančius keliavimo įpročius kalbėjo M.Bielinytė.
Pastebima ir tai, jog ilgėja atostogų trukmė. Ši tendencija pradėjo ryškėti po pandemijos, o poilsį lietuviai derina net ir su darbu.
„Dalis keliautojų dabar stengiasi suderinti darbą su poilsiu, todėl populiarėja darbostogos, kai galima keliauti ilgesnį laiką, neprarandant darbo efektyvumo. Tai tampa vis įprastesniu reiškiniu, ypač tarp žmonių, dirbančių nuotoliu“, – sakė kelionių agentūros „AirGuru“ vadovė Eglė Grašytė.
Ji pridūrė, jog vis daugiau poilsiautojų siekia išbandyti naujas kryptis, noriai renkasi sezono naujienas, domisi naujomis galimybėmis.
„Sakyčiau, kad išleidžiamų pinigų suma auga, tačiau keliautojai siekia didesnės vertės už savo pinigus ir daugiau išskirtinumo“, – teigė E.Grašytė.
Brangsta bilietai, auga lūkesčiai
Visgi kelionėms išleidžiama pinigų suma didėja ir dėl augančių kelionių paketų kaštų.
Kalbintų kelionių organizatorių atstovai naujienų portalui Lrytas pasakojo, jog kelionių krepšelio kainos auga kasmet, tad ne išimtis ir šių metų sezonas.
„Analizuodami viešbučių pasiūlymus 2025 m. sezonui, matome, kad vidutinis kainų augimas yra apie 10–15 proc., priklausomai nuo kelionės laikotarpio“, – kalbėjo I.Aukštuolytė.
Kaštų augimui įtakos daro daugybė veiksnių, visgi dažniausiai linksniuojami veiksniai – brangstantys lėktuvų bilietai ir aptarnavimas viešbučiuose.
„Bėgant metams, pastebiu, kad skrydžiai brangsta ypač greitai. Viešbučiai, žinoma, taip pat, tačiau kai viešbučių toks didelis pasirinkimas – lengviau rasti alternatyvą ar pakoreguoti lūkesčius, ko su skrydžiu nepavyksta padaryti: yra vienas reisas ir jei norima keliauti tam tikra kryptimi, deja, bet tenka plačiau atverti piniginę“, – įžvalgomis dalijosi E.Grašytė.
„Augimui įtakos turi ir didėjanti bendra paklausa kelionėms. Vidutiniškai kelionių kainos lietuvių labiausiai pamėgtomis atostogų kryptimis, tokiomis kaip Turkija ar Egiptas, šiemet, tikėtina, galėtų išaugti apie 10 proc., lyginant su praėjusiais metais“, – išskyrė M.Bielinytė.
Anot I.Aukštuolytės, vis daugiau lietuvių prioritetą teikia kokybiškam poilsiui, tad renkasi aukštesnės kategorijos viešbučius, ilgesnės trukmės atostogas, keliauja su vaikais – visa tai augina vidutinę pasirenkamos kelionės kainą.
„Lyginant su praėjusiais metais, lietuviai šiais metais poilsinėms kelionėms išleidžia apie 12 proc. daugiau: jei 2024 m. atostogoms skirdavo 870 eurų, tai 2025 m. – jau apie 980 eurų“, – komentavo pašnekovė.
Augant kelionių kainoms, vis realistiškiau vertinamos ir kelionių išlaidos: „Tez Tour“ duomenimis, 2014 m. beveik pusė respondentų tikėjosi kelionėje išleisti iki 450 eurų, šiuo metu tokių belikę tik 14 proc.
Šiuo metu 29 proc. planuoja išleisti daugiau nei 900 eurų, prieš dešimtmetį jų skaičius tebuvo 11 proc.