Pasigedo ir ekonominio vertinimo, ir tikslo
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas prof. Tadas Gudaitis antrosios pensijų pakopos reformoje pasigedo ekonominio vertinimo ir tikslo, ko siekiama.
„Reikia kalbėti, kiek ši reforma padidins pensijas sulaukus senatvės. Mano manymu, siūlomais pakeitimas pensijų tikrai nepadidinsime. Žmogui pasakoma, kad jis turi tikėtis pensijos iš „Sodros“ ir papildomo šaltinio savo pensijai turėti nereikia, suprask, savo sukauptą pensiją iš fondo gali pasiimti iš anksto. <...>
Siūlymus dėl antrosios pensijos pakopos vadina politiniu popsu: gyventojai mąstys kitaip
Ekspertai aiškiai sako, kad norint senatvėje gauti orią pensiją, ją reikia gauti iš kelių šaltinių, o pensijai ruoštis reikia visą savo darbingą amžių. Mes einame visai priešingu keliu – be skaičių ir be tikslų“, – siūlymą reformuoti antrąją pensijų pakopą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kritikavo T.Gudaitis.
Langas turėtų būti verčiamas durimis
Susiję straipsniai
SADM pateikė siūlymą, kad tie, kurių netenkina pasikeitusios kaupimo sąlygos, kaupiantieji antrojoje pakopoje galėtų pasitraukti. Tam numatomas pereinamasis 21 mėnesio laikotarpis nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Pateikus prašymą pasitraukti iš antrosios pakopos, sprendimas turėtų būti įgyvendintas per 3 mėnesius.
Nusprendusieji pasitraukti galėtų atsiimti savo sumokėtas įmokas su investicine grąža. Iš valstybės biudžeto „Sodros“ įmokėtos lėšos būtų perkeltos į „Sodrą“ kaip papildomi pensijos apskaitos vienetai ir tokiu būdu prisidėtų prie individualios gyventojo pensijos dalies ateityje.
Tačiau šį siūlymą aršiai kritikuoja pensijų fondai ir bankai, kurie tikina, kad tai išbalansuos visą sistemą. Jie priminė ir į Estijos pavyzdį, kai 2021-ųjų pradžioje buvo atverti antros pakopos pensijų fondai, iš kurių Estijos piliečiams, kaupusiems senatvei šiuose fonduose, buvo leista išsiimti sukauptas lėšas. Tai padarė maždaug trečdalis dalyvių.
Vilniaus universiteto ekonomistas prof. Romas Lazutka situacijos nedramatizavo ir SADM idėją įvertino iš kliento perspektyvos. Jo įsitikinimu, kaupti pensijas antrojoje pakopoje ar ne – privatus reikalas, o kada trauktis, turi spręsti pats žmogus.
„Toks langas yra per mažas. Manau, kad langas turėtų būti pakeičiamas durimis – jie galėtų išeiti tada, kada patys nori. Tai yra papildoma priemonė, todėl reguliavimas neturi būti toks griežtas. Čia panašiai kaip su švietimu. Turime privalomą bendrąjį ugdymą ir laisvai pasirenkamus užklasinius būrelius. Taip yra ir su pensijos kaupimu – kas ir kiek nori, tiek ir dalyvauja.
Jeigu žmogus nusprendė papildomai kaupti, bet pasikeitė jo finansinė padėtis: praturtėjo, o gal priešingai, neteko pajamų, jį reikėtų paleisti, nes jam nebeapsimoka pensijos kaupti“, – dėstė R.Lazutka.
Jo manymu, šalyje „Sodros“ mokamos pensijos yra mažos iš dalies dėl to, kad valstybė mažai į tai investuoja. Anot jo, šiais metais 300 mln. eurų valstybė nukreipė ne į „Sodrą“, o į privačius fondus.
Pertvarkos pasitikėjimo sistema nekelia
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė atviravo, kad pati nekaupia pinigų antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, o paklausta, ko siekiama dar kartą reformuojant pensijų kaupimo sistemą, politikė pabrėžė, kad vienintelis tikslas – skatinti pasitikėjimą papildomu pensijų kaupimu.
„Norime, kad žmonės jaustųsi savo pinigų šeimininkais. Šiuo atveju siūlome liberalią tvarką“, – teisinosi I.Ruginienė.
Pašnekovė taip pat paaiškino, kad taip pat siekiama stiprinti dabar esančią kaupimo sistemą, dėl to prie kaupiančiųjų įmokamų lėšų ir toliau prisidėtų valstybė.
Tačiau Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius replikavo, kad pasitikėjimą sistema kelia pastovumas, o ne jos kaitaliojimas, o antroji pensijų kaupimo pakopa kone kasmet sulaukia didesnių ar mažesnių pakeitimų, o tai didina ir klientų skepsį.
„Didžioji dauguma nepatenkintų klientų yra ne tie, kurie kaupia ir nebenori kaupti, o tie, kurie kaupia, išėjo į pensiją ir jiems buvo liepta pirkti anuitetą. Šių žmonių atžvilgiu niekas nepasikeitė. Įpareigojimas pirkti anuitetą, t. y. pirkti draudimo paslaugą taip ir liko, pasikeitė tik tam tikros ribos, kada ši paslauga privaloma.
Mano galva, jei norime didinti pasitikėjimą šia sistema, pasibaigus pensijos kaupimo periodui, neįpareigokime žmonių pirkti kažkokius draudimus ar kitas paslaugas. Jeigu jis nenori anuiteto, jam sukaupti pinigai turėtų būti išmokėti viena suma“, – tvirtino J.Dirginčius.
Tačiau su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku nesutiko I.Ruginienė argumentuodama, kad nemaža dalis žmonių, kuriems iki pensijos dar toli, nesidžiaugia pensijų fondo investuotų pinigų grąža.
SADM ministrės taip pat neįtikino pensijų fondų atstovų kalbos, kad galimybių langas, leidžiantis pasitraukti kaupiantiesiems, yra per didelis. „Dabar pensijų fondai turi atsiraitoti rankoves ir parodyti kaip jie puikiai dirba ir turi įtikinti žmones pasilikti“, – atkirto I.Ruginienė.
Savo ruožtu pensijų fondų atstovai nerimavo, kad jei vienu metu pareikš norą pasitraukti nemažai klientų, o valstybė fondus įpareigos per 7 d. atsiskaityti su žmonėmis, jie bus nepajėgūs to padaryti.
„Didesnė rizika yra ne per kokį laikotarpį žmonės gali pareikšti savo norą, o tai, per kokį periodą fondai privalės įgyvendinti jų norą ir išmokėti pinigus. Dabartinis siūlymas šio aspekto niekaip neatspindi“, – nuogąstavo J.Dirginčius.
Ministrė I.Ruginienė priminė, kad pateikus klientu prašymą, jis per 90 d. turi būti išnagrinėtas.