Pagal naująją tvarką, draudžiama nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes tuomet, kai jose pakuojamas maistas arba įpilami gėrimai.
Aplinkos apsaugos departamentas patikslina: vienkartinės plastikinės pakuotės, skirtos maistui ar gėrimams, kaina turi būti aiškiai atskirta nuo parduodamos prekės kainos.
Vienintelis atvejis, kai už vienkartinę plastikinę pakuotę nereikės atskirai sumokėti – kai individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai į prekybos vietą bus atgabenti jau supakuoti.
Aplinkos ministerija pranešė, kad nuo gegužės 1 d. vartojant maisto produktus ar gėrimus vietoje, viešojo maitinimo paslaugą teikiančios įmonės taip pat turės klientams pasiūlyti alternatyvą: vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba daugkartines pakuotes arba daugkartinius stalo indus.
„Tai turi tapti įprasta praktika visur, o maitinimo įstaigos – ne išimtis. Vienkartinių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių atsisakymas reikalauja ir verslo, ir visuomenės įsitraukimo. Tik bendromis pastangomis galime sumažinti taršą ir užtikrinti, kad mūsų aplinka nebūtų įkaitė mūsų vartojimo įpročių“, – pranešime žiniasklaidai sako aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.
Masiniuose renginiuose arba paplūdimiuose prekiaujančioms viešojo maitinimo įstaigoms bus galima naudoti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes už jas imant užstatą. Suvartojęs pakuotėje buvusį maistą ir grąžinęs panaudotą pakuotę į tam skirtas vietas, klientas užstatą galės atgauti.
Užstato dydį nustatys pačios maitinimo įstaigos. Tik, kaip pabrėžia Aplinkos apsaugos departamentas, taikant užstatą reikia nustatyti skatinančią vienkartinės plastikinės pakuotės kainą – kitaip pasakius, užstatas negali būti toks mažas, kad žmogus nematytų prasmės grąžinti vienkartinio indo.
Šie reikalavimai galioja visiems barams, maisto vagonėliams, kavinėms ir kitoms viešąjį maitinimą teikiančioms įstaigoms, veikiančioms paplūdimiuose ar masiniuose renginiuose.
Jei sugalvosite į kavinę, restoraną, barą ir kitą viešojo maitinimo vietą atsinešti savo pakuotę, svarbu žinoti, kad įstaiga neprivalės į ją sudėti maisto. Tą daryti nedraudžiama, tačiau neprivalu.
Nuo šių metų antrojo pusmečio Aplinkos apsaugos departamentas Lietuvos viešojo maitinimo įstaigose pradės vykdyti tikslinius patikrinimus.
Draudimo nesilaikančioms įmonėms bus skiriamos piniginės baudos, kurios sieks nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtrauktų 3–5 tūkst. eurų baudą.
Atsakomybė numatyta ir įmonių vadovams. Fiziniams draudimo nesilaikantiems maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims bauda sieks nuo 30 iki 60 eurų, o tokių įmonių vadovams – nuo 100 iki 200 eurų.
Tokius pokyčius numatančios Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos priimtos 2024 m. liepą.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus vien tik vienkartinių kavos puodelių sunaudojama apie 40 mln. vienetų. Didžioji jų dalis nepatenka į perdirbimą – kartu su likusiais vienkartiniais indais jie dažnai tampa mišrių atliekų dalimi, kuri deginama, iškeliauja į sąvartynus arba patenka į gamtą.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis, įgyvendindamos Vienkartinių plastikinių gaminių mažinimo direktyvą, nuo 2021 m. liepos 3 d. yra uždraudusios į rinką teikti tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius, įskaitant plastikinius vienkartinius šiaudelius ir įrankius.
Kaip skelbia licencijuota atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“, ES aplinkosauginiai reikalavimai kasmet griežtėja. Mat siekiama maksimaliai padidinti perdirbamų pakuočių skaičių ir sumažinti neperdirbtų atliekų kiekį. Tikimasi, kad iki 2030-ųjų, visos pakuotės taps 100 proc. perdirbamos.