Štai kas keičiasi Lietuvoje nuo gegužės 1-osios: palies kiekvieną

Nuo gegužės 1 d. šalyje įsigalioja svarbūs pokyčiai, kuriuos pajus atsiskaitantys grynaisiais pinigais – nuo šiol galutinė pirkinių krepšelio suma yra apvalinama iki artimiausių 0,5 arba 10 euro centų.

Tokia tvarka turėtų palengvinti kasdienius atsiskaitymus ir sumažinti pametamų smulkių monetų kiekį.

Svarbu paminėti, jog dėl šių naujovių prekių ir paslaugų kainos išlieka tokios pačios.

Jei galutinė prekių krepšelio suma baigiasi 1 centu arba 2 centais, ji apvalinama žemyn iki 0 centų. Tačiau jei baigiasi 3 arba 4 centais, apvalinama aukštyn iki 5 centų.

Kai galutinė suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama žemyn iki 5 centų. O jei suma baigiasi 8 arba 9 centais – apvalinama aukštyn iki 10 centų. 

Tais atvejais, kai galutinė pirkinių krepšelio suma yra mažesnė nei 5 centai, apvalinimas nebus taikomas.

Tokia sistema bus taikoma visose vietose, kuriose priimami grynieji pinigai, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.

Tiesa, taikant apvalinimą, 1 ir 2 centų monetos išlieka teisėta mokėjimo priemone – jomis galima atsiskaityti mokant suapvalintą sumą, jei kasininkas neturi didesnio nominalo monetų, jomis gali būti atiduodama grąža.

Prekybininkai ar paslaugos teikėjai negali atsisakyti priimti 1 ir 2 centų monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą. Vis tik jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. Monetų.

Tais atvejais, kai mokama kortele ar kitomis mokėjimo priemonėmis – elektroniniais mokėjimo būdais, dovanų kuponais, lojalumo kortelėse sukauptais pinigais ar socialinėmis kortelėmis – mokėtina suma nesikeis.

Daugiau informacijos apie minimus pokyčius galite rasti Lietuvos banko internetinėje svetainėje. 

Šį bei tą naujo gegužės mėnuo atnešė ir imantiems būsto paskolas.

Iki šiol imant būsto paskolą gyventojai galėjo rinktis iš kintamų ir terminuotai nekintamų palūkanų normų. Dabar bankai privalės pateikti pasiūlymus tiek su kintamomis, tiek su fiksuotomis palūkanomis.

Pastebima, jog dėl to, kad kredito davėjai vartotojams nesiūlo fiksuotosios palūkanos normos arba tai daro labai neaktyviai, Lietuvoje susidarė fiksuotų palūkanų normų produkto būsto kreditavimo rinkoje trūkumas.

Todėl Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu (NT) susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis kredito įstaigas nuspręsta įpareigoti kiekvienam būsto paskolos gavėjui užtikrinti realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį.

Prieš paskolos sutarties sudarymą kredito įstaigos vartotojui turės pateikti ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma.

Jeigu finansų įstaiga dėl objektyvių priežasčių negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, ji privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent 5 metų laikotarpiu.

Tiesa, kadangi klientai ir iki šiol turėjo galimybę sudaryti paskolos sutartį tiek vieno, tiek kito tipo palūkanomis, klientams naujovė esminių pokyčių neatneš.

Naujovės palies ir viešojo maitinimo įstaigas – gegužės 1 d. įsigalioja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios viešojo maitinimo įstaigoms draudžia nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes.

Šiais pakeitimais nustatyta, kad vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes draudžiama nemokamai dalinti tuomet, kai jose pakuojamas maistas arba įpilami gėrimai.

Draudimas netaikomas tuo atveju, jei individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai į prekybos vietą buvo atgabenti jau supakuoti.

Įsigaliojus naujai tvarkai, viešojo maitinimo paslaugą teikiančios įmonės taip pat turės klientams pasiūlyti alternatyvą, jei maisto produktai ar gėrimai vartojami vietoje. Minimos alternatyvos apima daugkartines arba vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko, taip pat daugkartinius stalo indus.

Masiniuose renginiuose arba paplūdimiuose prekiaujančioms viešojo maitinimo įstaigoms bus galima naudoti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes už jas imant užstatą – jo dydį turės nustatyti pačios maitinimo įstaigos.

Suvartojęs pakuotėje buvusį maistą ir grąžinęs panaudotą pakuotę į tam skirtas vietas, klientas užstatą galės atgauti – viešojo maitinimo paslaugą teikiančių subjektų nustatytas užstatas skatintų vartotojus grąžinti panaudotas pakuotes.

Naujovės neaplenks ir mokesčių mokėtojų. Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimo įstatymo nuostatos.

Esminiai pakeitimai, kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įsigalioja nustatant, ar apmokestinamasis asmuo gali būti atleistas nuo prievolės registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą, t.y. taikyti smulkiojo verslo schemą (SVS).

Metinės apyvartos dydis skaičiuojamas už kalendorinių metų laikotarpį ir atsižvelgiama į praėjusių ir einamųjų kalendorinių metų metinės apyvartos dydžius.

SVS kitose valstybėse narėse:

Lietuvos smulkiajam verslui, jei jo bendras atlygis neviršys tose valstybėse narėse, kuriose vykdoma ekonominė veikla, nustatytos registravimosi PVM mokėtojais ribos ir metinės apyvartos ES (100 tūkst. Eur) nebus prievolės registruotis PVM mokėtojais.

SVS Lietuvoje:

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims nustatyta prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų iš užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų, už kurias jie privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM, įsigijimo ir dėl paslaugų, kurių teikimo vieta yra kita valstybė narė, teikimo.

Kai smulkiajam verslui atsiras prievolė registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais, jis galės toliau neapmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, jei tenkins SVS Lietuvoje taikymui nustatytas sąlygas.

Tokie asmenys neturės teisės traukti į PVM ataskaitą savo veiklai įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM.

PVM mokėtojas taikantis SVS Lietuvoje, privalės pateikti PVM mokėtojo, taikančio SVS Lietuvoje deklaraciją PVM101 už tą mėnesį, kurį įsigijo paslaugų iš užsienio valstybių, suteikė paslaugų kitose valstybėse narėse, įsigijo prekių iš kitų valstybių narių. PVM sąskaitų faktūrų registrų mokesčių administratoriui tokie asmenys neteiks.

Galimybę nesiregistruoti PVM mokėtojais Lietuvoje ir taikyti SVS Lietuvoje turės ir kitose valstybėse narėse įsisteigęs smulkusis verslas, tačiau turės būti atsižvelgiama ne tik į bendrą Lietuvoje nustatytą registravimosi PVM mokėtojais ribą (45 tūkst Eur), bet ir į konkretaus asmens metinę apyvartą ES (100 tūkst. Eur).

Taip pat kitos valstybės narės apmokestinamasis asmuo privalės turėti jam, įsikūrimo valstybės narės suteiktą identifikacinį PVM numerį su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje, suteikiantį teisę taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.

PVM mokėtojai, taikantys SVS Lietuvoje, taip pat apmokestinamieji asmenys įsisteigę kitose valstybėse narėse ir taikantys SVS Lietuvoje už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas turės išrašyti PVM sąskaitas faktūras.

Šie asmenys galės išrašyti ir supaprastintas PVM sąskaitas faktūras, neatsižvelgiant į tai, kokia tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertė bus nurodoma išrašytose supaprastintose PVM sąskaitose faktūrose.

Asmenys įsisteigę kitose valstybėse narėse PVM sąskaitoje faktūroje privalės nurodyti jiems suteiktą identifikacinį PVM numerį su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje.

Su skelbiamais pokyčiais plačiau galite susipažinti VMI internetinėje svetainėje.