Vadino paskutiniu lašu
„Diskusijos apie MMA gali baigtis ir dideliu streiku“, – kalbėdama su naujienų portalu Lrytas įspėjo Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Pasak jos, pasigirdus kalboms kiek galėtų augti MMA, verslininkai regionuose smarkiai nusivylę ir jau atvirai kalba, kad nepabijos užrakinti savo krautuvėlių duris ir reikalui esant atvyks į sostinę išreikšti savo pasipiktinimo ne tik dėl MMA, bet ir dėl ruošiamų mokestinių pakeitimų.
D.Matukienė užtikrino, kad MMA didinimas 15 proc. skaudžiai atsilieptų pirmiausia regionuose veikiantiems verslams. Daliai jų tai būtų per sunki finansinė našta ir tektų darbuotojus atleisti.
„Verslas regionuose yra tokiame nuosmukyje, kurio jau seniai nebuvo. MMA pakėlimas 15 proc. bus paskutinis lašas verslų nesėkmių kibirėlyje ir kai kam juos tiesiog teks uždaryti.
MMA anksčiau tokiais tempais nebuvo keliama. Jeigu ponai, sprendžiantys MMA ir mokesčių kėlimo klausimus, apsilankytų, tarkime, Švenčionyse, jie pamatytų, kad pagrindinėje gatvėje užkaltos praktiškai visų parduotuvių durys“, – politikus apsilankyti atokesniuose Lietuvos miestuose ragino smulkiųjų verslininkų atstovė.
D.Matukienės manymu, MMA didinimo klausimas turėtų būti atidėtas bent metams ir kitąmet MMA turėtų likti tokiame pat lygyje, kaip šiemet. Anot jos, 70 tūkst. verslų yra įdarbinę apie 1–4 darbuotojus ir jie sunkiai neša finansinę naštą.
„Bet jeigu jiems toliau lipsime ant mažojo piršto įvesdami didesnį MMA, pelno mokestį, skaitmeninius kasos aparatus – jie viską trenks ir išeis į Užimtumo tarnybą. Didžiausia problema, kad mes neįgaliname žmonių, o priešingai – juos žlugdome“, – pridūrė ji.
N.Mačiulis: padarome meškos paslaugą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat stebisi dėl tokio LB siūlymo ir jį pavadino prasilenkiančiu su šiandieninėmis rinkos tendencijomis.
Jo teigimu, matomas lėtesnis VDU augimas ir, tikėtina, šiemet jis nesieks 10 proc., o privačiame sektoriuje VDU didėjo vos 5 proc.
„MMA yra indeksuojamas su VDU, taip atsižvelgiama ir į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų pokyčius. Tai ir yra viena iš problemų. Pavyzdžiui, pernai švietimo sistemos darbuotojų atlyginimai augo daugiau nei 15 proc.
Atsispiriant nuo to bandoma indeksuoti ir MMA, kuris visiškai neaktualus švietimo sektoriuje ir, apskritai, viešajame sektoriuje, nes ten mažai kas gauna MMA. Didesni atlyginimai viešajame sektoriuje yra mokami iš valstybės biudžeto ir tai sukuria prievolę didesnes algas mokėti privačiame sektoriuje“, – atkreipė dėmesį N.Mačiulis.
Anot jo, keliant MMA „apetitas kyla bevalgant“: 2024 m. MMA augo 10 proc., 2025 m. – 12,5 proc. o kitąmet siūloma 15 proc.
Ekonomistas įsitikinęs, kad yra tam tikra riba, nuo kurios matysime neigiamą poveikį: augantį nedarbą, kylančią infliaciją.
„Jau šiemet matome įsibėgėjusią infliaciją. Ji pakilo iki 4 proc. Ir nemaža dalis jos augo dėl sparčiai kilusio MMA. Taip iš dalies bandoma padėti mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems, bet tuo pačiu padarome meškos paslaugą. Didžioji dalis augančių darbo sąnaudų perkeliama į paslaugų ir prekių kainas, kurios ir labiausiai pakenkia mažiausiai uždirbantiems“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Ekonomistas patikino, kad norint didinti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, reikia žiūrėti ne tik į MMA, bet ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimą.
Pasiūlė du instrumentus
N.Mačiulio nuomone, yra du keliai, galintys užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms. Pirmas, MMA turėtų būti indeksuojamas ne su visos šalies VDU, o su tik su privačiame sektoriuje mokamu VDU.
Kitas instrumentas, kraštutiniais atvejais padėsiantis išvengti nedarbo lygio ir infliacijos šuolio, – sustabdyti MMA indeksavimą arba jį smarkiai sulėtinti tada, kai nedarbo lygis išauga 2 proc. nuo pastarųjų dviejų metų žemiausio lygio.
„Tai būtų saugiklis, siunčiantis signalą politikams, kad daugėja bedarbių, jie nesugeba susirasti darbo ir tai, galimai, susiję su per sparčiu MMA augimu. Niekas neprieštarauja, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas, bet būtų tikra meškos paslauga, jei tai padidintų nedarbo lygį, tarkime, iki 10 proc. Dėl to niekas tikrai nebūtų laimingas“, – apibendrino „Swedbank“ ekonomistas N.Mačiulis.
Gali brangti produkcija
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Dr. Algirdas Bartkus sutiko, kad verslininkams, daugiausia besiremiantiems pigia darbo jėga, toks MMA didinimas iš tiesų skamba nemaloniai.
Darbo kaštai augs, o tai teks bandyti vienu ar kitu būdu atsverti.
„Tektų ieškoti būdų kaip sumažinti išaugusias sąnaudas. Galbūt branginti produkcijos kainą arba keisti naudojamus komponentus pigesniais.
Šių verslininkų nuogąstavimai yra suprantami. Esminis klausimas yra tai, ar LB MMA pasiūlė didinti iki 1198 eurų iki mokesčių dėl to, kad jie prognozuoja spartesnį darbo užmokesčio augimą, ar jie patys šį santykį nori pakelti. <...> Jei darbo užmokestis augs sparčiau nei mes tikimės, jokių neigiamų pasekmių MMA didinimas neturėtų turėti“, – svarstė dr. A.Bartkus.
Sukritikavo Trišalės tarybos formulę
Balandžio 29 d., vykusiame Trišalės tarybos posėdyje LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė sakė, jog laikantis Trišalėje taryboje sutartos formulės, didinti MMA reikėtų 15,4 proc. Ši suma sudarytų 160 eurų.
LB duomenimis, minimalų mėnesinį arba mažesnį atlyginimą gaunanti gyventojų dalis 2024 m. mažėjo ir siekė 1,8 proc.
MMA dažniausiai gauna jauniausia Lietuvos darbuotojų grandis iki 25 m. ir senjorai.
Pasak LB, MMA didinimas 40 eurų (iki 1078 eurų, 3,9 proc. augimas) ir 100 eurų (iki 1138 eurų, 9,7 proc. augimas) turėtų identišką poveikį ekonomikos ir infliacijos augimui 2026–2029 m. laikotarpiu.
Institucija prognozavo, kad abiem atvejais bendras vidaus produkto (BVP) augimas didėtų 0,5 proc., o infliacijos augimas – 0,6 proc. Nedarbo lygiui poveikis nebuvo prognozuojamas.
MMA didinimas 160 eurų (iki 1198 eurų, 15,4 proc. augimas) 3 metų laikotarpiu BVP augimą didintų 0,7 proc., infliaciją – 1 proc.
LB taip pat įvertino, kad MMA ir VDU santykis, kuris yra naudojamas Trišalės tarybos MMA apskaičiavimo formulėje, tiesiogiai koreliuoja su pajamų nelygybe – kuo šis santykis didesnis, tuo mažesnė nelygybė.
Centrinio banko duomenimis, 5 geriausius santykius tarp MMA ir pajamų nelygybės turinčių ES šalių vidurkis 2020–2023 m. siekė 50,5 proc. Santykio vidurkis Lietuvoje šiuo laikotarpiu buvo 44,4 proc. – žemiau ES vidurkio, kuris buvo 45 proc. Tiesa, lenkėme kaimynes Latviją (40,9 proc,), Estiją (40,1 proc.) ir Vokietiją (41,7 proc.).
Tačiau D.Matukienė prieš tris savaites vykusiame susitikime su LB atstovais išsakė kritiką dėl minėtos formulės: „Mes susiginčijome kaip skaičiuojama ši formulė. Aiškiai pasakėme, kad Lietuva ES yra viduryje. Kodėl nežiūrima, kokia situacija su šalimis prieš Lietuvą ir po jos? Tada būtų teisinga formulė“, – patikino D.Matukienė.
Jos teigimu, LB bankas nurodė, kad jų siekiamybė – MMA ir VDU santykis turi būti apie 50 proc., tačiau regionuose šie skaičiai kitokie.
Pasak jos, kai kuriuose Lietuvos regionuose VDU gauna tik valstybės tarnautojai, o didžioji dalis likusių gyventojų – minimalų atlyginimą. „Taigi, čia santykis yra jau 67 proc. Tai liečia absoliučiai visus Lietuvos pasienio regionus, kur yra žemiausias VDU. Antras ratas – 50 km nuo sienos esantys regionai, kuriuose minėtas santykis viršija 50 proc.