Mokestinės pertvarkos pokyčius Finansų ministerija pristatė balandžio viduryje, juos pirmadienį aptars ir koalicinė taryba.
Siūloma plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę ir apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą, taip pat – įvesti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, kurie priklausytų nuo visų sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies.
Pakete galima išvysti ir iniciatyvą iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio metinių pajamų taikyti 20 proc. tarifą, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., o virš 120 VDU – 36 proc. tarifą.
S. Malinauskas nerimauja dėl mokesčių reformos: valstybei vis giliau kišant ranką į kišenę – ragina paaiškinti, kaip panaudos pinigus
Į planus įtrauktas ir siekis atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, įvesti cukraus mokestį.
Manoma, kad brukdama mokesčių pertvarkas koalicija bando nušauti kelis zuikius. Pasak V.Janulevičiaus, gynybos finansavimas – ne pirmasis zuikis eilėje.
„Ir iš premjero, ir iš pono Algirdo Syso girdėjau, kad tai yra ketvirtas numeris“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, likę zuikiai yra susiję su socialine lygybe. Tačiau LPK prezidentas sako netikintis, jog valdžiai iš tiesų pavyks šiuos zuikius nušauti.
Susiję straipsniai
„Manęs tai visiškai neįtikina. Mane įtikina, kai kyla ekonomika, visų gerovė, naujos gamyklos, investicijos į naujas gamyklas ir darbo vietas, nes ateinančius 20 metų investuotojas turės atidirbti tuos pinigus, tokiu būdu sukurdamas tvarią darbo vietą“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Jis mano, kad planuojamų mokestinių permainų įvedimą galima prilyginti šūviui į savo pačių kojas. „Manau, kad skausmingai nukentėsim. Tai bus eksperimentas, kuris pasibaigs labai liūdnai – ir tai pačiai valdančiajai daugumai, ir kai kurioms politinėms partijoms. Gali būti ir taip“, – prognozę atskleidė V.Janulevičius.
LPK prezidentas įsitikinęs, kad daugelis Seimo narių turėtų padirbėti verslo srityje, mat dabar egzistuoja klaidingas nusistatymas, jog visa jų užkraunama našta yra panešama.
„Tai yra nebe pirmas pakėlimas – praėjusiais, užpraeitais metais jau pakėlė mokesčius, dabar vėl kelia. Ten bent jau buvo kažkiek suderinta, mes sutikome ir teoriškai surinkome virš 300 mln. eurų, kurie, kaip tuo metu buvo pasakyta, skirti Vokietijos brigados išlaikymui.
Dabar praeina metai, ateina nauji ir vėl mokesčiai. Aš manau, kad tai yra nepagarba ne tik vietiniams investuotojams, bet ir užsieniečiams. (...) Labai neapdairu dabar rizikuoti tokiais dalykais – manyčiau, reikėtų luktelti“, – sakė LPK prezidentas.
Manoma, kad valdantieji dabar tik rizikuoja panardinti ekonomiką po vandeniu – būtent tokios nuotaikos vyrauja tarp pramonininkų.
„Apdirbamoji pramonė šiandien uždirba nuo 3,5 iki 4,5 proc. Kam tai brandžiai jaunuolių kartai toliau darbuotis, kai išėmęs savo pinigus iš kapitalo saugiai uždirbi 8–9 proc.? Tai ką, visi laiko mus durneliais? Mano, kad čia yra krūva durnelių, kurie įdarbina 220 tūkst. žmonių?
Jie tiesiog pasitrauks, o kas tada išlaikys tūkstančius žmonių, kurie dirba apdirbamojoje pramonėje? Po LPK vėliava išvis yra 220 tūkst. žmonių – eksporto apimtimis, tai yra 60 proc. visos Lietuvos“, – skaičius įvardijo V.Janulevičius.
Visgi tuomet iškyla klausimas – kaip surinkti reikiamus 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai?
„1 proc. PVM ir 1 proc. pelno mokesčio, kurį verslas sutiktų pakelti, ir būtų beveik 0,5 mlrd. eurų, kurių dabar trūksta gynybai. Čia būtų žymiai aiškesnis, skaidresnis surinkimas. O tie, kas turi daugiau pinigų, ir sumokėtų daugiau, nes jie išleidžia daugiau“, – sakė pašnekovas.