Vienas jų, anot ekonomisto, yra išorinės kilmės. Būtent tolesnis prekybos santykių su JAV vystymasis turės įtakos Lietuvos ekonomikos augimo kreivės trajektorijai – viskas priklausys nuo to, ar Europos Sąjungai (ES) pavyks rasti bendrus susitarimus su JAV.
Ne ką mažiau įtakos turės ir šalies viduje vykstantys procesai, pastaruoju metu keliantys įtampą tiek Seime, tiek tarp verslo atstovų ar gyventojų.
„Mokesčių reforma trumpuoju laikotarpiu 2026 m. turbūt neturės didelės įtakos – tai yra pinigai, paimami iš vienos kišenės ir padedami į kitą kišenę.
Jeigu tai bus nesubalansuota ir didelė mokestinė našta, kuri neigiamai paveiktų ir įmonių, ir gyventojų lūkesčius, tai per tuos neigiamus lūkesčius, mažesnes investicijas Lietuvos ekonomika neigiamą efektą pajustų jau kitais metais“, – antrąją riziką įvardijo N.Mačiulis.
Vis tik jis mano, kad tikrąsias mokesčių reformos pasekmes pajustume tik po kurio laiko. Tačiau jos darytų labai didelę žalą.
„Ką girdime iš verslininkų, jei blogėja Lietuvos investicinis klimatas, tai galėtų paskatinti kapitalo atitraukimą į kitas mažesnių mokesčių šalis. Tuomet būtų padaroma labai didelė žala ilgalaikiam ekonomikos augimo potencialui“, – pridūrė ekonomistas.
Patikimesniu variantu N.Mačiulis laikytų svarstymus apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio korekcijos bazės praplėtimą, vartojimo mokesčio bazinio tarifo padidinimą arba atskiro – gynybos – mokesčio įvedimą.
Pastarasis, manoma, sulauktų mažiau pasipriešinimo.
„2 proc. gynybos mokestis, kuris skaičiuojamas nuo viso vartojimo. Jo įvedimas turbūt būtų daug populiaresnis, socialiai teisingas, nes tie, kas daugiausiai vartoja, daugiau to mokesčio ir sumokėtų.
Toks pakeitimas būtų daug saugesnis, neišgąsdintų užsienio investuotojų, nes dabartinėje aplinkoje konkurencija didėja ne tik eksporto rinkose, bet ir dėl investicijų, talentų pritraukimo“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Trečiąja grėsme šalies ekonomikai įvardijama antros pakopos pensijų reforma.
„Buvo puiki galimybė pakeisti reguliavimą ir įpareigoti pensijų fondus į infrastruktūrą ar projektus Lietuvoje investuoti ne 10, o 25 proc. pensijų fonduose laikomų gyventojų lėšų. Tai Vyriausybei būtų išlaisvinę apie 2 mlrd. Eur, kuriuos būtų galima nukreipti į infrastruktūros vystymą, gynybos pramonę ar kitus svarbius ekonominius, socialinius projektus“, – mano jis.
Įspėjama, kad po didelės šventės ir džiaugsmo, kuris gyventojų lauktų priėmus siūlomas pataisas, tektų susidurti su ne pačiomis maloniausiomis pasekmėmis.
„Jei didelė dalis gyventojų nuspręstų senatvei skirtus pinigus išleisti, nukreipti vartojimui – atostogoms Turkijoje ar naujam televizoriui – trumpuoju laikotarpiu gali būti šiek tiek teigiamos įtakos mažmeninei prekybai, paslaugų sektoriui, vartojimui.
Po to, ką rodo ir Estijos patirtis, būna gana sunkios ir ilgos pagirios. 2021 m. Estijos gyventojai išleido daug pinigų, BVP augimas padidėjo beveik iki 9 proc., buvo mažmeninės prekybos šuolis, o po to trejus metus matėme vartojimo nuosmukį“, – įspėjo N.Mačiulis.