Štai kur krypsta mokesčių reforma: atsisako 36 proc. GPM tarifo, įvedė naują pokytį dėl NT mokesčio

Pagal Finansų ministerijos pirmadienį registruotą projektą, iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus dydžio pajamoms nuo kitų metų būtų taikomas 20 proc. tarifas, tarp 36 ir 60 VDU – 25 proc., pajamoms virš 60 VDU – didžiausias 32 proc. tarifas.

Kitos pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

Į jas būtų įskaitomos pajamos iš individualios veiklos, tantjemų, atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, dividendų, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų, už anksčiau negu prieš 10 metų ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimą ar perleidimą gautos pajamos, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo ir iš pensijų fondo gauta išmoka.

Tuo metu individualios veiklos pajamos, neviršijančios 42,5 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu, pajamoms iki 20 tūkst. eurų per metus būtų taikomas 15 proc. mokesčio kreditas.

Už gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, būtų mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turėtų teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio lengvatas, kai apmokestinamos iš verslo liudijimo gautos pajamos. 

Tuo metu darbdavio apmokamą darbuotojo sveikatos draudimą siūloma apmokestinti tik tuo atveju, jeigu per metus ši įmoka siekia virš 350 eurų.

Šiuo metu sveikatos draudimui nėra taikomi mokesčiai, šiai įmoka per metus neviršijant 25 proc. darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo.

Šiuo metu didžiausioms pajamoms, kurios už praėjusius metus viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), taikomas 32 proc. tarifas, šios sumos neviršijant – 20 proc. Individuali veikla, pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

Pokyčiai susiję ir su NT mokesčiu. 

Vyriausybė siūlo savivaldybėms nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis leisti nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. eurų, o to nepadariusiose savivaldybėse nuo kitų metų taikyti 40 tūkst. eurų kartelę.

Tai numatyta pirmadienį Finansų ministerijos registruotame NT mokesčio projekte.

Siūloma, kad savivaldybių tarybos nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamos kartelės dydį turėtų iki šių metų gruodžio. tarifus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro NT mokestinės vertės dydį.

Iki 200 tūkst. eurų vertės pagrindiniam būstui būtų taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas, virš šios vertės ir iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų vertės –  0,5 proc, virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas.

Anksčiau premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad koalicinėje taryboje sutarta teikti 50 tūkst. eurų NT kartelę asmeniui ir 100 tūkst. eurų – šeimai.

Už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokamam NT mokesčiui Finansų ministerija ir toliau siūlo taikyti 50 proc. lengvatą, o šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų arba vaiką su negalia, siūloma taikyti 75 proc. mokesčio lengvatą – abiem atvejais būsto vertė turi neviršyti 450 tūkst. eurų.

Tuo metu visas likęs gyventojui priklausantis NT, t. y. išskyrus gyvenamą būstą, būtų apmokestinamas nuo bendros mokestinės vertės, siekiančios 20 tūkst. eurų. 

Didesnės vertės NT būtų apmokestinamas taip pat, kaip ir pirmasis būstas – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Tai būtų taikoma vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, taip pat augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai.

Papildomą 0,2 proc. mokesčio tarifą siūlo nustatyti komerciniam turtui, jam ir toliau galiotų dabartinis 0,5–3 proc. tarifų intervalas, kurį nustato savivaldybės. 

Apleistam ar neprižiūrimam NT būtų taikomas 4 proc. mokesčio tarifas.

Savivaldybių tarybos taip pat turėtų teisę savo biudžeto sąskaita mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti, o mokesčio, neviršijančio 5 eurų, mokėti nereikėtų išvis.

Mokestis būtų įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, išskyrus pajamos iš papildomo 0,2 proc. tarifo komerciniam turtui ir ne pirmajam būstui.

Pagal Vyriausybės tvarką, NT vertė iš naujo būtų vertinama ne kas 5 metus, kaip šiuo metu, o kas trejus.

Finansų ministerija pirmadienį įregistravo atnaujintus ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), saugumo įnašo bei pelno mokesčio įstatymų pakeitimo siūlymus – jie lieka tokie patys, kaip anksčiau.

Siūlomų PVM įstatymo pakeitimų projektas reikšmingai nesikeitė – išliko siūlymas atsisakyti lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms.

Anksčiau skelbtais Finansų ministerijos duomenimis, tokios lengvatos atsisakymas sugeneruotų 65,1 mln. eurų.

Projekte taip pat toliau siūloma padidinti lengvatinį PVM tarifą, taikomą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui nuo 9 iki 12 proc.  Ministerijos duomenimis, to finansinė nauda – 20,1 mln. eurų.

Ministerija ir toliau siūlo sumažinti knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc. iki 5 proc. 

Projekte teigiama, kad toks PVM tarifų pakeitimas bendrai sugeneruotų 80,5 mln. eurų.

Nesikeičia ir siūlymas 1 proc. didinti standartinį pelno mokesčio tarifą – iki 17 proc., o lengvatinį – iki 7 proc. Anksčiau buvo suskaičiuota, kad tai sugeneruotų 111,5 mln. eurų pajamų nuo 2027 m.  

Kartu su šiuo mokesčiu numatomos ir investicijų ir verslumo skatinimo priemonės, nuo 1 iki 2 metų prailginant pelno mokesčio „atostogas“ naujai įkurtam verslui.

Taip pat būtų įvedamas tam tikro ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymas nuo apmokestinamo pelno, taip skatinant investuoti į produktyvumą. Anot ministerijos, tai trumpuoju laikotarpiu biudžetui kainos 85,3 mln. eurų, tačiau tolimesnėje ateityje to poveikis bus neutralus.

Be to, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną sumažinti dėl stipendijų, kurios mokamos trišales sutartis sudariusiems studentams, kurie baigę mokyklą įgys aukštąjį išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse.

Būtų leista skirti stipendijas ir tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą. Didžiausia suma, kuria galėtų sumažėti apmokestinamasis pelnas – 2,5 tūkst. eurų.

Siūlomas Saugumo įnašo įstatymas taip pat iš esmės nesikeičia – draudimo įmokoms pagal ne gyvybės draudimo sutartis ir toliau siūloma taikyti 10 proc. mokestį.

Tiesa, anksčiau teiktame mokesčių pertvarkos projekte išimtis buvo numatyta civilinei transporto priemonių vairuotojų atsakomybei, tačiau šį pirmadienį įregistruotame siūlyme patikslinta, kad 0 proc. saugumo įnašo tarifas būtų taikomas tik transporto priemonėms, kurios nėra naudojamos ūkinei veiklai vykdyti.

Ministerijos siūlymu, priėmus pakeitimus, būtų mokama už kalendorinį ketvirtį sudarytose (pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka) sutartyse nurodytos bendros įmokų sumos. Vadinamąjį saugumo įnašą mokėtų visi Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos.

Šiuos projektus Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienio posėdyje.