Numatyta, kad projektas svarstymo stadijai į Seimą grįš birželio 10 dieną.
Abejojo dėl projekto
Seimo narė, buvusi Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo posėdyje pastebėjo, jog pačią antrosios sistemos pakopą įkūrė buvusi socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, taip siekta išlyginti neigiamą demografijos žalą „Sodros“ biudžetui bei užtikrinti papildomas pensijas.
„Jūsų reformos tikslas man nėra aiškus. Po pakeitimų nebus nei daugiau nuoseklumo, nei visuotinumo, bus mažiau kaupiančiųjų ir mažesnės pensijos“, – teigė G.Skaistė.
I. Ruginienė pastebi, kad senjorams nesukuriama ori senatvė: pensija lygu skurdui
„Reformos tikslas yra sudaryti galimybes pačiam žmogui apsispręsti ir padidinti pasitikėjimą papildomu kaupimu“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Taip pat Eugenijus Gentvilas tikino, kad su minėtu projektu žengiama toliau nei numatė Konstitucinis teismas, o pokyčiai gali pakenkti tiek verslui, tiek žmonėms.
„Ar ne per toli nuėjote su Konstitucinio teismo sprendimu?“, – klausė jis.
Taip pat, kaip pridūrė, per didelė žmonių gaus palengvintas sąlygas pasitraukti iš sistemos.
„Labai daug šnekama apie pasitraukimo galimybes, kaip apie didžiausią vertybę. Konstitucinis teismas nurodė, kada turi būti sudaromos sąlygos pasitraukti. Mano manymu, reformos rengėjai sudarė per daug sąlygų ir galimybių išeiti“, - teigė seimo narys.
I.Ruginienė aiškino, kad šiuo metu pensijų kaupimo sistema patiria didžiulį nepasitikėjimą, o tai reikia stabdyti.
Susiję straipsniai
„Tam mes duodame lankstesnę ir patrauklesnę sistemą“, – atsakė ji.
Vadino skylėtu paltu
Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, jog kol kas neaišku, kokio plano bus imamasi, jei sistema griūtų, bei kaip būtų galima apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių pinigus.
„Kalbant apie visus juodžiausius scenarijus, dar kartą sakau, kad nereikia visų gąsdinti. Antroji pakopa nesprendžia demografijos bėdų. Mūsų pensininkai tikrai neturėtų skursti, plane yra numatytos priemonės pirmosios pensijų pakopos stiprinimui“, – sakė ministrė.
Seimo narys A.Sysas sukritikavo kalbas , jog valdantieji bando „nužudyti“ antrąją pensijų pakopą.
„Nustokite krūpčioti ir nustokite gąsdinti, kad priėmus šį įstatymą ateina pasaulio pabaiga. Jeigu tai yra laisvanoriška sistema, o jos tikslas buvo, kad visi Lietuvos pensininkai gautų papildomą antrosios pensijų pakopos išmoką.
Ką mes šiandien turime? Per 20 metų „Sodros“ pensija išaugo kartais, o grąža nei procento nesiekia. Va ir rezultatas. Kodėl mes toliau kankiname žmones? Niekas nežudo antrosios pensijų pakopos, kas sukaupę pinigus, kaupkite toliau, tačiau reikalaukite rezultatų iš pensijų fondo. Tai yra labai pelningas verslas, o rezultatų mažai“, – argumentavo A.Sysas.
G.Skaistė dar kartą pabrėžė, kad jeigu tokiai reformai bus leista įsigalioti, gyventojai turėtų gerai pagalvoti.
„Dabar pats blogiausias metas išeiti (iš kaupimo-red.), nes rinkos nukritusios, žmonės gaus mažiau pinigų, jei išeis, o ne palauks, kol rinkos atsistatys“, – sakė ji ir aiškino, kad II pakopa primena „skylėtą paltą, kurį visi reformuoja ir tempia į savo pusę.“
Kas keistųsi
Naujienų agentūra ELTA primena, jog Seimui antradienį pateikta antrosios pensijų pakopos pertvarka, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.
Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus parlamentui pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Pagal Vyriausybės siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.
Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.
Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupę iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.
Kritiką šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas.
I. Ruginienė teigė, jog iš kaupimo pasitrauksiančių žmonių skaičius priklausys nuo pensijų fondų, kurie turės įtikinti žmones pasilikti sistemoje.
Opozicija nepritaria
Dar prieš posėdį parlamento opozicija siūlymus teigė kritikuojanti kaip neatsakingus ir posėdžių salėje jų palaikyti nėra linkę.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, jog „vietoje atsakingo požiūrio į pensijų sistemą valdantieji demonstruoja anarchišką“.
„Tai, kas siūloma dabar, iš esmės gali griauti sistemą, visiškai nesuprantama, kodėl (socialinės apsaugos ir darbo – ELTA) ministrė vertina, kad tik apie penktadalį pasitrauks ir būtent tie skaičiavimai atrodo nerealistiški. Todėl nesame linkę palaikyti šio projekto, koks jis yra teikiamas“, – žurnalistams Seime antradienį kalbėjo buvusi Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, Vyriausybės siūlymai paneigtų teises tų gyventojų, kurie pakeitus sistemą toliau norės kaupti antrojoje pakopoje.
„Yra tikimybė nemaža, žvelgiant ir į kitų šalių patirtį, kurios nuėjo panašiu keliu, kad trečdalis ar daugiau žmonių pasitrauks ir tai kels grėsmę pačiai sistemai“, – aiškino politikė.
„Su demografinėmis problemomis susidurdami, senėjant visuomenei, tiesiog programuojame visuomenę skurdesnei senatvei“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė akcentavo, kad Vyriausybės siūlymai yra nukreipti į „žmonių pamaloninimą jų pačių pinigais“ ir mažins pensijų dydį ateities senjorams.
„Koks yra tikslas – ar mes rūpinamės ir žiūrime į demografinę situaciją, matome, kokia yra padėtis ir kiek ateityje dirbančiųjų išlaikys pensininkus, tai tas skaičius dramatiškai rodo, kad jis bus mažėjantis. Rūpintis tyrime pensijinio amžiaus pajamomis, ne tik šiandiena“, – žurnalistams teigė M. Lingė.
Anot jo, pakeitus sistemą nukentės tiek nusprendę joje pasilikti, tiek iš jos pasitraukę – pensijos senatvėje gerokai sumažės, be to, mažės pensijų fondų grąža.
„Pati sistema yra koreguotina ir taisytina ir dėl automatinio išėjimo ir įtraukimo, ir dėl tų svarbių priežasčių, tačiau žiūrėsime, kaip svarstymo eigoje ir į ką tas projektas panašėja“, – kalbėjo parlamentaras.
„Galbūt rastas bus kompromisas, tikrai nevadinčiau to laidotuvėmis, tikrai turėsime įsiklausyti ir į ekspertų nuomones, (…) visos jos kalba apie galimybę turėti pagalvę kaupimo forma“, – teigė M. Lingė.