Džiaugsmą pakeitė kartėlis
Beveik 39 metų stažą sukaupęs Jonas (tikras vardas redakcijai žinomas) kas mėnesį gauna 544 Eur pensijos, jam taip pat priklauso išmoka už profesinę ligą. Iš „Sodros“ atėjęs laiškas, kad yra suskaičiuotas priedas prie pensijos, vyriškį labai pradžiaugino.
„Gavau iš „Sodros“ laišką, kad dėl to, jog esu netekęs 45 proc. dalyvumo, man priskaičiuotas priedas prie pensijos. Lėkiau prie kompiuterio, prisijungiu prie savo paskyros ir pamačiau, kad tas priedas siekia 1,92 Eur. Kai pamačiau, negalėjau patikėti. Tai tikras pasityčiojimas, spjūvis į veidą visą gyvenimą dirbusiam žmogui“ , – karčių žodžių negailėjo pašnekovas.
Jis ironizuoja, kad tokia išmoka leis „bajoriškai“ gyventi: „Nusipirksiu du batonus, atsidėsiu po riekutę arba nupirksiu duonos kepalą. Tai bent pagyvensiu.“
Vyriškis nesupranta, kaip ir kodėl apskaičiuotas toks mažas priedas. Jis tikėjosi, kad kas mėnesį jis gaus po 250 Eur, nes būtent tokius pažadus, Jono tikinimu, jis girdėjo iš buvusios valdančiosios daugumos.
Kilo daug neaiškumų
Toli gražu ne vienintelis Jonas nesuprato, kodėl jam suskaičiuotas toks kuklus priedas.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė Jurgita Tarasevičienė pastebi, kad „Sodros“ formulė iš tiesų nemažai daliai gyventojų pasirodė esanti paini ir sudėtinga.
Maža to, ne visi gauna reikalingus atsakymus net paskambinus į „Sodrą“: „Viena konsultantė aiškina vienaip, kita – kitaip, trečia – dar kitaip.<...> Sausį, kai padidėjo šalpos negalios pensijos, užklausų skaičius mūsų Sąjungoje labai išaugo“, – tikina J.Tarasevičienė.
Didesnė priemoka nepriklauso
Jono atvejį paprašėme pakomentuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).
Susipažinęs su Jono istorija, ministrės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas gerų žinių jam neturėjo.
Jo teigimu, senatvės pensijos amžių pasiekę asmenys su negalia gali gauti didesnę pensiją, bet pensija didėja tik tuomet, kai pensininkai yra netekę 70–100 proc. dalyvumo, t. y. jiems yra nustatyta sunki negalia.
„Senatvės pensijos gavėjams nustačius sunkią negalią, jiems paskirtos pensijos, priklausomai nuo konkrečių netekto dalyvumo proc. didėja 7–50 procentų. Pagal pateiktą informaciją, skaitytojas yra netekęs 45 proc. dalyvumo, taigi, sąlygų senatvės pensijos didinimui dėl sunkios negalios, deja, neatitinka“, – paaiškina A.Dobrovolskas.
Pasak jo, dar viena galimybė, dėl ko galėjo susidaryti 1,92 Eur suma – jei Jonas 2024 m. turėjo draudžiamųjų pajamų, bet jos buvo labai mažos arba praėjusiais metais dirbta trumpai. Tuomet nurodomas 1,92 Eur priedas galbūt galėjo susidaryti dėl pensijos naujinimo.
„Pensijos naujinimas – tai kasmet pavasarį atliekamas pensijos dydžio peržiūrėjimas, įvertinant praėjusiais kalendoriniais metais sumokėtas pensijų draudimo įmokas“, – užtiktina SADM ministrės patarėjas.
Jis taip pat priduria, kad socialinio draudimo pensijos visiems gavėjams – ir asmenims su negalia, ir senatvės pensijos gavėjams – yra indeksuojamos nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. Šiemet jos vidutiniškai didėjo kiek daugiau kaip 11 proc.
„Pensijos ir vėl bus indeksuojamos nuo 2026 m. sausio mėn. Pagal 2025 m. kovą Finansų ministerijos paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, kitąmet pensijos pagal įstatyme nustatytą formulę, nevertinant galimo papildomo indeksavimo, galėtų didėti beveik 10 proc. Tikslūs pensijų indeksavimo procentai bus apskaičiuojami rudenį, rengiant biudžetus“, – teigia A.Dobrovolskas.
Kada papildoma kompensacija nėra mokama
„Sodra“ taip pat sutiko pakomentuoti, kodėl Jono pensija pakilo tik 1,92 Eur.
Pasak „Sodros“ specialistų, jei žmogui nustatyta profesinė liga ir ji pripažįstama draudžiamuoju įvykiu, žmogus gali gauti išmokas. Jos dydis priklauso nuo to, kiek procentų dalyvumo, arba kitaip – darbingumo, žmogus neteko. Dalyvumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Galimos trys išmokų rūšys: ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka. Vienkartinė kompensacija – mokama, jei netekta iki 30 proc. dalyvumo. Periodinė kompensacija – mokama kas mėnesį, kai netekta 30 proc. ar daugiau dalyvumo.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę. Dalyvumo koeficientas padauginamas iš kompensavimo koeficiento ir iš 77,58 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio galiojančio tą mėnesį, kai mokama kompensacija.
Periodinė kompensacija mokama iki nustatyto netekto dalyvumo termino pabaigos.
„Jei žmogus jau gauna negalios ar netekto darbingumo pensiją dėl tos pačios ligos, jam mokamas tik skirtumas tarp pensijos ir kompensacijos. Kai pensija didesnė, nei paskirta kompensacija, papildoma kompensacija nemokama. Tokias sąlygas numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas“, – aiškina „Sodros“ specialistai.
Periodinės kompensacijos perskaičiuojamos, kai prasidėjus kalendoriniams metams keičiasi vidutinio darbo užmokesčio dydis šalyje, arba kai iš naujo įvertinamas netekto dalyvumo lygis.