Posėdžio pradžioje – strėlės į valdančius
Posėdžio pradžios metu konservatorė, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narė Gintarė Skaistė teigė, jog Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija laikosi konstruktyvios, bet principingos pozicijos.
„Mūsų frakcijos paramos sulauks tie projektai, kurie yra tiesiogiai susiję su gynybos poreikių finansavimu.
Todėl mūsų frakcija palaiko saugumo įnašo įstatymo projektą, pelno mokesčio įstatymą bei akcizų įstatymo pakeitimus. Šie sprendimai susieti su Valstybės gynybės fondu, jie reikalingi ir pateisinami šiame etape, kai gynybai reikalingi tikrai dideli papildomi finansai“, – sakė G.Skaistė.
Vis tik siūloma reforma kelia ir tam tikro nerimo – anot konservatorės, didelė reformos dalis neturi nieko bendro su gynyba arba turi tik iš dalies.
„PVM įstatymo pakeitimai gal ir galėtų sulaukti mūsų frakcijos palaikymo, nes pati idėja yra teisinga, tačiau naujos pajamos keliauja taip pat ne gynybai.
O šalia diskutuojamos dar ir kitos, naujos lengvatos. Tame tarpe restoranams, vaisiams, daržovėms ir kitiems rinkimuose, matyt, pažadėtiems dalykams. Todėl tokių sprendimų palaikyti negalime“, – pozicija dalijosi G.Skaistė.
Konservatorė teigė, jog žvelgiant iš šalies susidaro įspūdis, kad valdantieji neturi nei pozicijos, nei nuomonės ir keičiasi nuo vėjo krypties.
„Akivaizdu, kad sprendimai keičiasi kasdien, todėl šiandien diskutuoti apie kažkokį konkretų variantą yra išties sudėtinga. Panašu, kad tai ne reforma, o tiesiog chaosas – bent jau savo organizavimo prasme“, – kritikos negailėjo politikė.
Konservatorei taip pat užkliuvo atliktas eskpertinis vertinimas, kuris, G.Skaistės manymu, prieštarauja Seimo statutui.
„Vienai opozicinei frakcijai surinkus reikalingus parašus, kad būtų atliktas ekspertinis vertinimas, BFK tokį vertinimą užsakė. Deja, panašu, jog ekspertinis vertinimas taip pat yra tik imituotas – vertinimą atliko ekspertas, akivaizdžiai tiesiogiai siejamas su valdančiaja partija.
Pateiktame ekspertiniame vertinime į pusę klausimų tiesiog neatsakyta – jie praignoruoti. Iš pateiktų įstatymų projektų aptarti tik trys įstatymai vietoje šešių“, – nuomonę argumentavo politikė.
Seimo narė taip pat teigė pasigendanti bendro sutarimo.
„Šiandien panašu, kad nacionalinio susitarimo valdantieji nenori. Norima prastumti reformą, kuri atrodo patraukli tik jums. Iš dalies turbūt ir jums patiems patraukli kartais nebeatrodo, kai sprendimai kasdien keičiami vis kitaip“, – kritikavo G.Skaistė.
Įspėjo dėl pasekmių
Tuo metu valstietis Valius Ąžuolas negailėjo kritikos siūlomam pelno mokesčio didinimui. Jis taip pat pridūrė, kad pelno mokesčio atsisakymo keliu jau pasuko estai, panašia linkme žvalgosi ir latviai, lenkai. Šį mokestį, V.Ąžuolo teigimu, mažina suomiai bei vokiečiai.
„Šie pakeitimai blogins Lietuvos ekonomiką. <...> Mes galvojame, kad įmonės nesiregistruos kitur, tas pelnas neišeis kitur – išeis labai puikiai. Pas kaimynus lenkus galėsim eiti tiesiai ir kuo greičiau. <...> Kodėl lenkai eis link atsisakymo? Nes tai ekonomikai padės augti netgi 2,5 proc.“, – nuomone dalijosi politikas.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl kitoms šalims stengiantis auginti ekonomiką ir surinkti daugiau pinigų, Lietuva eina atgal.
„Žinoma, įmonėms išeiti iš Lietuvos, parduoti jas, būti nekonkurencingais, šitas įstatymas tikrai padės.
Balsuodami žinokit, kokios pasekmės bus. Bet tada galėsim sakyti: „Ar mes nesakėm“ – ateities scenarijus piešė politikas.
Posėdžio metu pasigirdo ir pastebėjimas, jo siūlomi pakeitimai visai nepanašūs į mokesčių reformą.
„Jau svarstom eilinį išlaidų didinimo arba pajamų mažinimo gyventojams įstatymo projektą.
Labai liūdna, kad buvo kalbėta ir galvota, jog bus mokesčių reforma. O vis dėlto, pasirodo, mokesčių didinimas“ , – pasisakė ir valstietis Bronis Ropė.
Jis ragino žmonėms pasiūlyti ir galimybes.
„Manau, kad dar yra likę įstatymų, tai gal bent likusiems įstatymams pasiūlykime reformas“, – teigė jis.
Pasiūlymai skinasi kelią
Seime svarstomas draudimo mokestis numato 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą. Seimas ketvirtadienį balsuodamas teigė, kad yra linkęs įvesti tokį mokestį.
Iš šio mokesčio surinktos pajamos būtų skirtos gynybai.
Tuo metu pelno mokestį stambioms įmonėms siūlyta didinti nuo 16 iki 17 proc. Smulkių ir vidutinių įmonių (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų) lengvatinis tarifas būtų didinamas nuo 6 iki 7 proc. Po balsavimo svarstyme pritarta ir šiam mokestiniam pakeitimui.
Akcizas saldiesiems gėrimams, priklausomai nuo cukraus kiekio juose, būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, turintiems daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo, taip pat tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.
PVM lengvatos siūloma atsisakyti šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – šis mokestis siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau. Projektui po svarstymo buvo pritarta.
Į mokesčių paketą taip pat įtraukti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, tačiau juos Seime žadama svarstyti pirmadienį, birželio 16 d.
Įžvelgia galimus pažeidimus
BFK pirmininkas Jurgis Razma posėdyje taip pat kalbėjo ir apie galimus statutinius pažeidimus, kurie gali būti, jei Seimas ketvirtadienį priims spendimus dėl mokesčių reformos.
Pasak jo, verslui kreipusis dėl tam tikrų nukrypimų sprendžiant komitete, „Etikos komisija sprendimą priims tik pirmadienį", tad, pasak jo, būtų buvę logiška palaukti ir su šiais projektais.
„Ne mažiau svarbus pažeidimas gali išryškėti ir dėl ekspertinės išvados, kurios paprašė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Statutas aiškiai sako, kaip turi būti sprendžiama komitete dėl tokios išvados“, – sakė jis ir kalbėjo, kad tokia išvada gali būti gaunama ir per 30 dienų.
„Jeigu mes priimsime įstatymus ir kažkas kreipsis į teismus dėl procedūrinių dalykų, neaišku, kuo reikalai baigsis Konstituciniame teisme“, – teigė J. Razma.
Verslas ragino stabdyti mokesčių reformą
Mokestiniai siūlymai bendrai buvo ne kartą kritikuojami tiek politikų, tiek verslo.
Štai gegužės pradžioje daugiau nei 100 asociacijų atstovaujama verslo bendruomenė kreipėsi į Finansų ministeriją ir valdančiosios koalicijos lyderius – šių buvo prašoma stabdyti valstybei žalingą mokesčių reformą.
Atkreiptas dėmesį į pelno mokesčio augimą – teigta, jog šio mokesčio didinimas siųstų neigiamą žinutę investuotojams, o papildoma pajamų suma į biudžetą gali būti menkesnė nei planuojama.
Tuo metu saldintų gėrimų mokestis, anot asociacijų, labiausiai paliestų mažas pajamas turinčius gyventojus, o jo poveikis sveikatai būtų minimalus, nes Lietuva yra viena mažiausiai saldintų gėrimų suvartojančių šalių Europos Sąjungoje.
Nepritarta ir siūlymui įvesti 10 proc. dydžio vadinamąjį saugumo įnašą visoms ne gyvybės draudimo įmokoms, išskyrus privalomąjį transporto priemonių draudimą fiziniams asmenims.
Draudimo įmokų apmokestinimą asociacijos vadino nesąžiningu ir diskriminaciniu – manoma, kad jis brangintų draudimo paslaugas, mažintų draudimo prieinamumą ir didintų riziką, jog nelaimių atveju verslai ir gyventojai negalės atsigauti po patirtų nuostolių.
„Kadangi daugiau nei pusė draudimo paslaugų Lietuvoje skirta verslui, šis įnašas taptų dar vienu verslo mokesčiu, itin paveikiančiu transporto ir žemės ūkio sektorius. Mažinant paskatas draustis, asmenys ir verslai dažniau susidurtų su bankroto rizika, negalėdami padengti patirtų nuostolių“, – nuomonę argumentavo verslo bendruomenė.
Išsigando papildomų siūlymų
Tiesa, iš pradžių verslo bendruomenė sutiko su siūlymu 1 proc. didinti pelno mokestį, tačiau, kaip pastebėjo liberalas Eugenijus Gentvilas, tuo metu nebuvo žinoma apie kitus su papildoma mokestine našta susijusius siūlymus.
„Pirminę nuomonę aš pats esu girdėjęs, 1 proc. didinimas – viskas tvarkoje. Bet pamačius, kas dar po to ateina – draudimo sutarčių apmokestinimas ir taip toliau – tada ir yra tokia reakcija“, – gegužės pabaigoje vykusiame Seimo posėdyje teigė E.Gentvilas.
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus jis taip pat klausė, ar dėl pelno mokesčio padidinimo galėtų mažėti šalies bendrasis vidaus produktas (BVP).
Tačiau finansų ministras sakė nemanantis, kad šis mokesčio didinimas 1 proc. turėtų reikšmingos įtakos įmonių pelningumui ir atitinkamai BVP augimo lėtėjimui.
„Beje, pagal mokestinę naštą mes išliekame konkurencingiausi mūsų regione“, – tąkart atsakė finansų ministras.