Po aštrių diskusijų Seime – sprendimai: numatyti pokyčiai dėl NT mokesčio ir GPM „Dovanėlė“ laukia turinčių vaikų

Seimo nariai pirmadienį ėmėsi progresyvesnio gyventojų pajamų apmokestinimo klausimo. 

Po petraukos pradėjus svarstyti GPM pokyčius į parlamentarų diskusiją įsitraukė buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Man labai trūksta sąžiningo valdančiųjų atsakymo dėl šios reformos poreikio. Kadencijos pradžioje buvo daug kalbama apie tai, kad jos reikia tam, jog būtų pasiektas 5 proc. gynybos finansavimo tikslas, tačiau dabar tik labai naivus ir mūsų politinės diskusijos nesekantis žmogus vis dar tiki, kad šiandien GPM tarifas ir progresyvumas bus įvedamas dėl to, jog to reikia gynybai.

Patys valdantieji nerimauja, ar tikrai didinamais mokesčiais pavyks kompensuoti tą visą paletę, kurią jie yra numatę per lėšų ir išlaidų didinimą kitoms reikmėms. Dabar atrodo, kad šie mokesčiai yra didinami, jog įvykdytume šiek tiek primirštą dalyką – ponios Vilijos Blinkevičiūtės rinkimų metu išsakytus pažadus, dėl kurių buvo nemažai abejonių“, – nuomone dalijosi liberalė.

Anot politikės, siūlomi pakeitimai kenks tiek Lietuvos konkurencingumui, tiek bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui.

„Galbūt bus tiesiog žemyn timptelėti tie, kurie turi šiek tiek daugiau iniciatyvos, pajamų, kurie yra savarankiški?“ – klausimą kėlė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji siūlė nebalsuoti už šį įstatymo pakeitimą.

Eugenijus Gentvilas taip pat kritikavo, kad GPM pataisų socialdemokratams reikia ne gynybos mokesčiams surinkti, tačiau įgyvendinti senus pažadus. 

„Tokiu būdu jūs pasiekiate savo progresinį apmokestinimą. Štai kam jums reikia GPM pataisų. Ne gynybai finansuoti <...>, bet rinkimų pažadų realizavimui“, – sakė jis.

Pasisakyti prie mikrofono stojo ir valstietis Valius Ąžuolas. Siūlomą gyventojų pajamų apmokestinimą jis sulygino su žinomu kūriniu.

„Šis įstatymo projektas labai gerai apibūdina Džordžo Orvelo „Gyvūlių ūkį“, kur yra lygūs ir lygesni“, – sakė jis.

Anot politiko, smulkiajam verslui visuomet buvo taikomi mažesni mokesčiai, lengvatos, geresnės sąlygos.

„Tikslas buvo sudominti žmones verslu, įtraukti, kad jie verslautų, dirbtų, užsidirbtų patys sau, išlaikytų kitus ir įdarbintų žmones“, – teigė valstietis.

Dabar jam susidaro įspūdis, kad tiek buvusios, tiek dabartinės Vyriausybės tikslas yra „prismaugti“ užsiimančius individualia veikla.

„Nes ten yra kažkokie blogiečiai, juos reikia bausti už tai, kad jie stengiasi ir dirba“, – ironiškai kalbėjo jis. 

Vyriausybė siūlo bendroms metinėms pajamoms taikyti 20, 25 ir 32 proc. dydžio tarifus. Jie priklausytų nuo to, kiek metinių vidutinių darbo užmokesčių žmogus uždirba.

Pagal naują tvarką sumuojant pajamas būtų įskaitoma ir individuali veikla. Seimas balsuodamas pritarė nustatyti 50 tūkst. eurų „lubas“ pajamoms, nuo kurių taikomas 15 proc. tarifas vykdant veiklą su verslo liudijimu. 

Seimas taip pat palaikė „aušriečių“ siūlymą šeimoms, auginančioms vaikus, įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD).

Šį projektą Seimui teikė prezidentas – parlamentui pritarus, už kiekvieną vaiką per mėnesį būtų taikoma 87 eurų pajamų mokesčio lengvata – t. y. 1044 eurų per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurų už vaiką), skelbė ELTA.

Kaip anksčiau naujienų portalui Lrytas komentavo banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, jei siūlomoms GPM pataisoms būtų galutinai pritarta, šio mokesčio našta daugiausia kiltų didesnių pajamų gavėjams.

Ji taip pat išskyrė esminį skirtumą tarp siūlomų pokyčių ir dabar galiojančios sistemos.

„Reikšminga naujovė ta, kad bus sumuojamos asmens pajamos ir, nepriklausomai nuo tų pajamų formos, gautai sumai bus taikomas apmokestinimas progresiniais GPM tarifais“, – komentavo ekonomistė.

Įvairių rūšių pajamų sumavimas ir mokesčių apsiskaičiavimas, I.Genytės-Pikčienės manymu, kels keblumų gaunantiems įvairių rūšių pajamų, todėl pokyčiai gali įnešti sumaišties.

Dar daugiau sumaišties ir neatsakytų klausimų matyti dėl NT mokesčio. 

Pradėjus diskusiją dėl jo, konservatorė Gintarė Skaistė teigė, jog šis virto politiniu Frankenšteinu, sulipdytu iš daugybės pasiūlymų, tačiau nebeturinčiu jokio nuoseklumo ir aiškaus tikslo.

„NT mokesčio svarstymai tubūt buvo patys audringiausi šioje mokesčių reformoje. Žvelgiant į tai, kas iš jo liko po įvairiausių versijų, kiek mes esame svarstę, neliko nei logikos, nei prasmės“, – aiškino politikė.

Politikės teigimu, mokesčių reforma, kaip ir NT mokestis, buvo pristatyti kaip gynybos finansavimui skirtos priemonės. Tačiau dabar atrodo, kad gynybai reikšmingos sumos surinkti nepavyks.
„Tai yra labiau gynybos mokesčio parodija nei tikras gynybos finansavimo šaltinis.

<...> Mokestis nebeturi nei savo pirminės prasmės. Kam tuomet išvis šio pokyčio imtis?“ – klausė buvusi finansų ministė.

Nepasitenkinimą reiškė ir „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas.

„Pasakysiu labai paprastai – manau, kad šis mokestis nėra teisingas sprendimas Lietuvai nei dabar, nei ateityje.

<...> Pats šio projekto parengimas ir pateikimas buvo skubotas ir neatsakingas, tai projektas, kuris nebuvo tinkamai išdiskutuotas net valdančiojoje koalicijoje“, – nuomonę išreiškė jis.
Anot jo, atliktos korekcijos rodo visišką neapsisprendimą ir nebrandumą.

„Negalima su tokiu lengvumu žaisti žmonių finansais, kai patys dar nežinome, ką iš tikrųjų norime padaryti.

Negudraukime ir būkime sąžiningi patys su savimi, pripažindami, kad šis mokestis palies ne tik turtinguosius. Jis bus taikomas daugumai Lietuvos žmonių – pensininkams, jaunoms šeimoms, žmonėms, kurie sunkiai dirbo, kad galėtų turėti savo būstą“, – dėstė aušrietis.

Balsuojant pritarta, kad pirmasis gyventojų būstas visgi gali būti apmokestinamas.

Nutarta, kad tokia dalia lauktų turtingųjų. Siūloma, kad riba siektų 900 tūkst. eurų dviems asmenims arba 450 tūkst. eurų vienam asmeniui turto vertės. 

Pagal šį projektą, savivaldybės ir toliau galėtų spręsti dėl konkrečios apmokestinimo kartelės ir mokesčio tarifų – jie toliau paliekami 0,1-1 proc. ribose. Tiek BFK, tiek parlamentas šią socialdemokračių iniciatyvą palaikė. Teigiama, kad įstatymas įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

Už tokį siūlymą balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 28.

Anksčiau Finansų ministerija siūlė pirmąjį asmens būstą apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms.

Vėliau koalicinė taryba nusprendė Seimui siūlyti pagrindinio gyventojų būsto neapmokestinti, tam pritarė ir pagrindinis pokyčius svarstęs Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Tiesa, po koalicijos sprendimo parlamente atsidaro naujų iniciatyvų – pavyzdžiui, socialdemokratės Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė praėjusią savaitę įregistravo siūlymą pirmam būstui pakelti Vyriausybės projekte numatytas „grindis“ iki 450 tūkst. eurų. Prieš pirmadienį įvykusį Seimo posėdį tam pritarė ir BFK.

Parlamente toliau svarstoma viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.

50–200 tūkst. eurų vertės ribose būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc., 600 tūkst.-1 mln. eurų – 1 proc., o nuo 1 mln. eurų – 2 proc.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda kiek anksčiau valdantiesiems negailėjo kritikos dėl itin chaotiškos jų komunikacijos.

„Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti. Ko gero, tokia situacija susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos buvo pateikiamos nesuderintos, nekomunikuotos ir sukėlė jeigu ne paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje. Kartais visiškai be pagrindo“, – sakė šalies vadovas.

Vis tik jis pridūrė, kad tuo atveju, jei jokių pakeitimų apskritai nebūtų daroma, mokestinių verčių pasikeitimas nuo kitų metų pradžios reikštų kur kas didesnį NT apmokestinimą už tą, kurį siūlo valdandieji.

Lrytas primena, kad praėjusią savaitę Seime jau vyko svarstymas dėl kitų į mokesčių paketą įtrauktų siūlymų.

Kol kas aišku, kad Seimas linkęs įvesti draudimo ir pelno didinimo mokesčius, pritarta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų pokyčiams, kai kurių lengvatų naikinimui, cukraus mokesčiui.

Seime svarstomas draudimo mokestis numato 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą. Iš šio mokesčio surinktos pajamos būtų skirtos gynybai.

Tuo metu pelno mokestį stambioms įmonėms siūlyta didinti nuo 16 iki 17 proc. Smulkių ir vidutinių įmonių (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų) lengvatinis tarifas būtų didinamas nuo 6 iki 7 proc.

Akcizas saldiesiems gėrimams, priklausomai nuo cukraus kiekio juose, būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, turintiems daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo, taip pat tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.

PVM lengvatos siūloma atsisakyti šildymui, karštam vandeniui bei malkoms mokestis siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau.

Paskutinį kartą balsuoti dėl šių pokyčių Seimas rinksis šį ketvirtadienį, birželio 19 d.

Mokesčių pakeitimai turėtų būti priimti iki liepos, o įsigaliotų nuo 2026-ųjų.