Gali trauktis daug daugiau žmonių
Paskelbusi ambicingą pensijų reformos planą, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prognozavo, kad įsigaliojus pensijų sistemos reformai, pasitraukimo langu pasinaudotų maždaug penktadalis žmonių. Langu, šiuo atveju, vadinamas pasitraukimo iš antros pensijų pakopos laikotarpis, per kurį žmonės galės apgalvoti savo sprendimą ir likti sistemoje arba iš jos pasitraukti. Pagal dabartinį Vyriausybės pasiūlymą pereinamasis laikotarpis sieks 21 mėnesį, bet dar 3 mėnesiai prisideda lėšų pervedimui.
Tačiau naujienų portalo Lrytas kalbintas T.Medaiskis mano, kad besitraukiančiųjų mastas gali būti kur kas didesnis nei spėjama.
Jį stebina viešojoje erdvėje paskleista nuomonė, kad pensijų fondai nepasiteisino, o tai, anot profesoriaus, netiesa arba tik maža dalis tiesos. „Manau, tie, kurie mąsto apie būsimą pensiją, pralaimės, jei iš sistemos trauksis dabar. Sudėtinga pasakyti, kuris laimės, o kas – praloš“, – teigia profesorius.
Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad tie, kurie suskubs pasinaudoti siūlomu galimybių langu ir trauksis iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, pridarys nemalonių „staigmenų“ apsisprendusiems pasilikti.
„Kai sistemoje yra mažiau dalyvių, sunku apskaičiuoti tikėtiną gyvenimo trukmę, kiek laiko reikės mokėti anuitetą ir pan. Dėl šios rizikos pensijų fondai, apsidrausdami, turi mažinti anuitetų išmoką. Be to, sumažėjus pensijų fondo dalyvių skaičiui, administravimo išlaidos lieka daugmaž panašios. Taigi, vienam dalyviui teks didesni administravimo mokesčiai. Efektas tikrai bus, nes dėl mažesnio dalyvių skaičiaus anuitetų pardavėjai turės elgtis atsargiau, o tai reikš mažesnes išmokas“, – neabejoja jis.
Nukentės mažiausiai raštingi žmonės
Anskčiau T.Medaiskis taip pat pabrėžė, kad labiausiai nukentėtų mažiau finansiškai raštingi žmones, kurie nemoka tinkamai elgtis su pinigais ir stokoja žinių apie investavimą.
„Tie žmonės, kurių pajamos didesnės, jie galbūt mokėtų su savo lėšomis apsieiti, jas investuoti ir jiems tas pasitraukimas bus dar ir su nauda. Bet mažesnių pajamų gavėjai galbūt yra žmonės, kur nėra to finansinio raštingumo, mokėjimo ir įdirbio savo pinigus investuoti, kaupti ir panašiai. Jie pasitraukia ir tas lėšas tuoj pat panaudotų bei liktų be valstybės priemokos.
Vis tiek priemoka lieka šioje sistemoje 1,5 proc. Tai ši dalis, kuri mažiausiai moka patys apsieiti su savo pinigais, galėtų labiausiai ir būti linkusi pasitraukti. Šitų žmonių atžvilgiu ta pasitraukimo galimybė mažina jų ateities socialinę apsaugą senatvėje“, – kalbėjo vienas iš Lietuvos pensijų sistemos kūrėjų.
Pasitraukus iš antros pakopos mažės „Sodros“ pensija
Antradienį, birželio 17 d., neeiliniame Trišalės tarybos posėdyje buvo aptarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymai dėl pensijų sistemos pakeitimų. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) perspėja, kad SADM siūlymai patvirtinti 12 mėnesių trukmės „langą“, kurio metu būtų galima pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje bei galimybė gyventojui atsiimti sumokėtas įmokas didins socialinę nelygybę ir mažins Lietuvos gyventojų senatvės pensijas, gaunamas ir iš Sodros.
LVK prezidentas Andrius Romanovskis atkreipia dėmesį, kad 2019 m. iš pensijų sistemos pasitraukusiems gyventojams „Sodros“ pensija buvo pilnai atstatyta. Tuo tarpu dabar svarstoma schema numato priešingą kryptį – pasitraukusieji atgaus vidutiniškai dvigubai mažiau „Sodros“ taškų, nei jiems buvo nuskaityta už į antrą pakopą pervestą „Sodros“ įmokų dalį.
„Taip nutiks dėl to, kad iš sistemos pasitrauksiančiam gyventojui bus išmokėtos ne tik jo paties sumokėtos lėšos, bet ir į antrosios pakopos sąskaitą pervedinėta „Sodros“ įmokų dalis, valstybės subsidija ir iš jų uždirbta investicinė grąža. Kyla natūralus klausimas – kuo šiemet pasitrauksiantieji yra geresni už tuos, kurie pasitraukė 2019-aisiais?“, – klausia A.Romanovskis.
Jo nuomone, toks sprendimas ne tik didintų sisteminę nelygybę, bet ir lemtų gerokai mažesnes pajamas senatvėje – ypač tiems, kuriems papildomas kaupimas yra naudingiausias.
Beveik 700 mln. eurų vertės klausimas
Šiuo metu antrosios pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojai yra sukaupę apie 9 mlrd. eurų, iš kurių 3,6 mlrd. sudaro uždirbta investicinė grąža. Dalis šios grąžos buvo uždirbta už pervestas „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidijas. Kitaip tariant, tai yra valstybės finansiniai ištekliai, kurie per pensijų fondus dirbo ilgalaikę naudą kuriančiam tikslui: ateities pensijoms. Tačiau dabar planuojama šią grąžą tiesiog išdalinti gyventojams, nuspręsiantiems pasitraukti iš kaupimo sistemos.
„Jeigu iš antrosios pakopos nuspręstų pasitraukti 40 proc. kaupiančiųjų, jiems būtų išmokėta apie 670 mln. eurų investicinės grąžos. Šie pinigai ne tik bus „nupjauti“ nuo būsimų pensijų, bet už juos gyventojams nebus skiriami ir „Sodros“ taškai, o tai dar labiau mažins jų senatvėje gaunamas pajamas“, – pabrėžia A.Romanovskis.
Pasak LVK vadovo, 2019 m. valstybė suprato tiek savo socialinę atsakomybę, tiek ilgalaikės strategijos svarbą. Tuo tarpu dabartiniai SADM siūlymai, pasak jo, yra trumparegiški ir ne tik mažins gyventojų pensiją, bet ir galimai išbalansuos visą pensijų sistemą bei sukels papildomų fiskalinių iššūkių ateityje.
Daugiau pinigų dabar, mažiau – išėjus į pensiją
Skeptišką poziciją dėl leidimo laisvai išsiimti lėšas iš antrosios pakopos bei automatinio įtraukimo naikinimo buvo išsakęs ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Jo teigimu, šis siūlymas iš esmės reiškia daugiau pinigų dabar, bet mažiau – išėjus į pensiją.
„1,7 mlrd. eurų investicinės grąžos – tiek šiuo metu yra uždirbta būsimiems Lietuvos pensininkams antrosios pensijų sistemos pakopoje už pervestas „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokų dalis. Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais, jeigu iš antrosios pensijų pakopos pasitrauktų apie 40 proc. dirbančiųjų, vartojimui artimiausiu metu jie išleistų maždaug 670 mln. eurų iš minėtos investicinės grąžos. Tai lems mažesnę „Sodros“ pensiją ateityje, nes už išleistą sumą gyventojams nebus priskaičiuoti „Sodros“ taškai“, – tikino ekonomistas.
Pasak M.Dubnikovo, šalies pensijų sistemos pakopos analizę atlikęs Lietuvos bankas pripažįsta, kad netgi visiškai nekeičiant dabartinės pensijų sistemos, ją reikšmingai paveiks grėsmingai augantys demografiniai iššūkiai, kuomet vis mažesniam skaičiui dirbančiųjų teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus žmonių.
„Galima neabejoti, kad atlaisvintas sukauptų lėšų iš antrosios pakopos išsiėmimas bei privalomojo įtraukimo atsisakymas reikš papildomai kaupiančiųjų skaičiaus mažėjimą. Tai reiškia, kad ateityje didesniu būriu pensininkų teks pasirūpinti „Sodrai“. O tam, kad ateities pensininkai gautų bent pusę vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, mokesčiai tiesiog privalės būti didinami“, – tvirtino ekonomistas.
Labiausiai išlošia mažiausias pajamas gaunantys gyventojai
Šią savaitę išplatintame pranešime žiniasklaidai VU ekonomistas Algirdas Bartkus kėlė klausimą, kam naudingi pensijų fondai. Pasak jo, kaupimas antrojoje pakopoje leidžia smarkiai padidinti būsimą pensijos dydį (vadinamąją pakeitimo normą) ir išlaikyti ją didesnę ilgą laiką.
Nors dalyvavimas kaupime yra naudingas visiems, jo teigimu, daugiausia laimi mažas pajamas gaunantys asmenys, nes jų naudą dar labiau padidina valstybės teikiama 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio subsidija.
A.Bartkaus nuomone, vidutinio atlygio gavėjui pakeitimo norma išėjimo į senatvės pensiją metais dėl dalyvavimo kaupime ūgteltų nuo 47 iki 65 proc. Trijų darbo užmokesčių gavėjas tenkintųsi ne 30, o 43 proc. turėtų pajamų, o didžiausią naudą gautų minimalaus atlyginimo gavėjas – jam pakeitimo norma pakiltų nuo 67 iki 88 proc.
„Didžiausią santykinę naudą iš kaupimo gauna žemiausių pajamų gavėjai, kuriems gerus rezultatus demonstruojanti kaupimo sistema gali padėti užtikrinti minimaliai smukusį vartojimą senatvėje. Taigi ne prastesnius nei ekonomikos augimo rezultatus plačiąja prasme demonstruojanti antrosios pakopos sistema veikia kaip skurdo senatvėje mažinimo mechanizmas, kitaip sakant, antroji pakopa leidžia jau šiandien spręsti rytdienos problemas.
Sumažinus paskatas dalyvauti kaupime šiandien, ateityje reikės daugiau finansinių išteklių skirti skurdo problemai spręsti“, – reziumavo VU ekonomistas A.Bartkus.