Seimas dega žalią šviesą antrosios pensijų pakopos pertvarkai: štai kokie siūlymai sulaukė pritarimo

Už įstatymo projektus, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ketvirtadienį balsavo 84, prieš – 17, o susilaikė – 11 parlamentarų.

Parlamento palaikymo sulaukė ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko, socialdemokrato Algirdo Syso iniciatyva ilginti pasitraukimo iš kaupimo „langą“ iki dvejų metų.

Tai reiškia, kad tokią valią gyventojai galėtų išreikšti iki 2027 m. gruodžio pabaigos.

Už šį siūlymą balsavo 78 parlamentarai, 22 Seimo nariai jo nepalaikė, o prieš buvo 13 parlamentarų.

Nors socialinių reikalų ir darbo ministrė Inga Ruginienė anksčiau teigė, kad reformos tikslas yra sudaryti galimybes žmogui apsispręsti ir padidinti pasitikėjimą papildomu kaupimu, pateikti siūlymai Seime sulaukė ir kritikos.

„Jūsų reformos tikslas man nėra aiškus. Po pakeitimų nebus nei daugiau nuoseklumo, nei visuotinumo, bus mažiau kaupiančiųjų ir mažesnės pensijos“, – štai taip teigė konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas tikino, kad su minėtu projektu žengiama toliau nei numatė Konstitucinis Teismas (KT), o pokyčiai gali pakenkti tiek verslui, tiek žmonėms.

Jo manymu, per daug žmonių gaus palengvintas sąlygas pasitraukti iš sistemos.

„Labai daug šnekama apie pasitraukimo galimybes, kaip apie didžiausią vertybę. KT nurodė, kada turi būti sudaromos sąlygos pasitraukti. Mano manymu, reformos rengėjai sudarė per daug sąlygų ir galimybių išeiti“, – teigė Seimo narys.

Tačiau I.Ruginienė ramino, jog antroji pakopa nesprendžia visų demografijos bėdų ir ragino neskleisti gąsdinimų.

„Mūsų pensininkai tikrai neturėtų skursti, plane yra numatytos priemonės pirmosios pensijų pakopos stiprinimui“, – sakė ministrė.

Jai antrino ir socialdemokratas A.Sysas.

„Niekas nežudo antrosios pensijų pakopos – kas sukaupę pinigus, kaupkite toliau, tačiau reikalaukite rezultatų iš pensijų fondo. Tai yra labai pelningas verslas, o rezultatų mažai“, – argumentavo A.Sysas.

Ieškodami tikslių atsakymų, kaip siūloma pertvarka atsilieps gyventojams ir ekonomikai, 23 opozicinės konservatorių frakcijos atstovai anksčiau užsakė ekspertinį pertvarkos vertinimą.

Aiškėja, kad priėmus pertvarkas iš sistemos galėtų pasitraukti apie 50 proc. dalyvių – bent jau taip teigiama Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Audriaus Kabašinsko parengtoje išvadoje.

„Ypač mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys dalyviai, nors būtent jiems antroji pakopa yra naudingiausia finansiškai (patys sumoka mažiau nei subsidijuoja valstybė)“, – aiškinama profesoriaus vertinime.

Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto daktaras Tomas Kontautas įvertino, kad pertvarkos poveikis pensijų sistemai ir jos dalyviams yra nesuderinamas su Konstitucijos 52 straipsnio tikslais. Pastarajame numatyta valstybės pareiga laiduoti piliečių teisę gauti senatvės pensijas.

„Šiuo metu svarstomi antros pakopos pensijų sistemos pakeitimai – tokie kaip savanoriško dalyvavimo plėtimas vietoje antros pakopos išlaikymo, galimybė sustabdyti kaupimą ar anksčiau atsiimti sukauptas lėšas – kelia riziką konstituciškai svarbių pensijų sistemos tikslų įgyvendinimui“, – išvadoje Seimo komitetui teigė jis.

Prognozuojama, kad svarstoma pertvarka galėtų reikšmingai sumažinti aktyviai kaupiančių asmenų skaičių, o senatvėje neužtikrintų pakankamo dydžio pensijų – dėl to esą didėtų finansinė našta valstybės biudžetui, kurią galiausiai tektų padengti visiems mokesčių mokėtojams, ypač dirbančiajam gyventojų segmentui.

Primename, kad KT pernai priimtu nutarimu nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją, o teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

Nors SADM ministerija siūlė pasitraukimo iš kaupimo „langą“ nustatyti beveik 21 mėnesių laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d., Parlamentas pritarė socialdemokrato A.Syso siūlymui šį terminą ilginti iki dviejų metų.

Šią pataisą palaikė pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), trečiadienį pakeitęs nuomonę ir atmetęs praėjusią savaitę priimtą konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymą Vyriausybės siūlomą „langą“ trumpinti iki metų.

Iš kaupimo pasitraukę gyventojai galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, o už valstybės prisidėjimo dalį bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Vyriausybė siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.