Tiesa, prasidėjus posėdžiui paprašyta pusės valandos pertraukos – šiam prašymui buvo pritarta.
Po pertraukos grįžus prie antros pensijų pakopos pertvarkos klausimo, galiausiai buvo pritarta visam įstatymo projektui. Iš 111 užsiregistravusių Seimo narių balsavo 109: 88 už, prieš – 16, susilaikė – 5.
Po įvykusio balsavimo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė dėkojo įstatymo projektą palaikiusiems Seimo nariams.
I. Ruginienė – apie antrosios pensijų pakopos pakeitimus: atsakė, kas nukentėtų labiausiai
„Man atrodo, kad šiandien Lietuvos žmonės pamatė, kaip mes galime susitelkti ir padaryti gerus darbus, siekdami ginti viešąjį interesą“, – sakė ministrė.
Vis tik liberalas Simonas Gentvilas kritikavo I.Ruginienę ir atkreipė dėmesį į tai, kad pensijų sistema Lietuvoje keičiama kas šešerius metus.
„Čia, gerbiama I.Ruginiene, yra jūsų didysis pralaimėjimas, nes tokiems sprendimams reikia sutelkti ir koaliciją, ir opoziciją“, – sakė jis.
O konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad buvo pasinaudota tuo, jog kaupiantys senatvei negalėjo išreikšti savo nuomonės taip, kaip tai darė ketvirtadienį prieš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus Seime protestavę ūkininkai.
Susiję straipsniai
„Žmonės, kurie kaupia pensijai ir galvoja apie savo senatvę, akivaizdu, kad neateis čia į balkoną ir savo nuomonės jums neparodys. Jūs tuo ir kliaujatės, nes kaip sutelktai piimate sprendimus tada, kai kokia nors jėga į gatvę išvaro traktorius, patys šiandien matėte“, – teigė buvusi premjerė.
Tuo metu demokratas Linas Kukuraitis pripažino, kad antrosios pensijų pakopos politikams taip ir nepavyko paversti sistema.
„Kiek metų nuo 2004-ųjų bandėm antrą pakopą padaryti sistema, tiek mums visiems, reikia pripažinti, nepavyko. Net su automatiniu įtraukimu mes turime tik trečdalį dalyvaujančių darbingo amžiaus asmenų.
Jeigu trečdalis dalyvauja, ar tai tikrai yra visa apimanti sistema, kurią mes turime surakinti? Ne, turime ieškoti sprendimų, kad kiek galima daugiau žmonių dalyvautų“, – nuomone dalijosi L.Kukuraitis.
Kaupiančiųjų netenkina 9 Eur priedas prie pensijos
Prieš įvykstant balsavimui komentuodami visą įstatymo projektą Seimo nariai pasiskirstė į dvi stovyklas.
Štai Seimo narė Rita Tamašunienė teigė, kad dėl šios reformos, priešingai, nei sprendžiant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ar kitų mokestinių reformų, buvo sklandžiai diskutuojama ir aptarta daug klausimų.
„Labai svarbu, kad žmonėms suteikiama galimybė pasirinkti ir lanksčiai planuoti savo senatvę.
<...> Nėra taip, kad visi nori pasitraukti. Bet tų žmonių, kurie nusivylę, kuriems iki pensijos likę nedaug, o sukaupę jie sąlyginai nedaug, tikrai 9 Eur priedas prie pensijos, koks yra dabar, netenkina, dėl to šita reforma turėjo įvykti“, – teigė ji.
Jai antrino ir valstietis Valius Ąžuolas.
„Pagaliau galbūt žmonės galės ištrūkti iš kalėjimo. Aišku, labai gaila, kad to nebuvo padaryta dar pernai, gruodžio mėnesį, kad jau žmonės nuo šių metų sausio būtų galėję išeiti, nes dabar puikiai mato, kaip dega jų pinigai“, – sakė Seimo narys.
Tačiau konservatorė Paulė Kuzmickienė laikėsi kitokios nuomonės.
„Ar šiandien galime atsakingai pasakyti, kad Vyriausybės siūloma pensijų reforma padidins žmonių pensijas? Greičiausiai, ne.
Ministrė, pati nekaupianti antroje pakopoje, daug kalba apie tai, kaip žmonės galės išleisti jų sukauptas lėšas, tačiau mažai apie tai, kaip paskatinti toliau kaupti ar užsitikrinti didesnes pensijas ateity“, – nuomone dalijosi Seimo narė.
Nepalaikyti įstatymo projekto kvietė ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Ministre, jūs perkate trumpalaikį populiarumą sau, galbūt ir savo politinei jėgai. <...> Mes, liberalai, tikrai kviečiame balsuoti prieš. Taip, yra lankstesnių sprendimų, bet tai, ką siūlote jūs, nėra lankstesnis sprendimas – tai yra griovimas“, – į I.Ruginienę kreipėsi liberalė.
Kaupiantiems atrišo rankas
Seimui galutinai palaiminus Vyriausybės siūlymus, kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą nebelieka – sprendimą dėl dalyvavimo kaupime gyventojai galės priimti visiškai savanoriškai.
Tie, kurie iš papildomo kaupimo nori pasitraukti, tai galės padaryti per dvejų metų „langą“ – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Šie gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, kuris nebus apmokestinamas.
Už valstybės pridėtą dalį („Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją) bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“. Kitaip tariant, ši dalis bus perkelta į pirmosios pakopos pensiją.
Atskaičius 3 proc., lėšas būtų galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai žmogus sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Jei gyventojai kaupime nuspręs pasilikti, jiems bus suteikiama galimybė pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, kurią bus galima didinti arba stabdyti.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Įspėjo Lietuvą dėl pasekmių
Ketvirtadienį prieš prasidedant Seimo posėdžiui, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pakartojo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos vertinimus, kokią įtaką šaliai turėtų siūlomi pokyčiai.
Jis taip pat priminė Estijos centrinio banko išvadas, įvertinančias tai, kas Estijoje nutiko priėmus panašius pokyčius.
„TVF: Siūlomi Lietuvos pensijų sistemos pakeitimai sumažins pensijas (pakeitimo normą), sukurs įtampą valstybės finansams.
Europos Komisija: pasiūlymai prieštarauja Santaupų ir Investicijų sąjungos komunikatui, gali pakenkti žmonių finansiniam saugumui; pakeitimai taip pat kelia rizikų, susijusių su Lietuvos kapitalo rinkų plėtra, apsunkintų verslo finansavimą.
Estijos centrinis bankas: 2021 metais atsisakius privalomo kaupimo pensijoms, daugiau nei pusė atsiimtų lėšų buvo išleistos per tris mėnesius; atsiėmę pinigus nesiėmė alternatyvių taupymo ir investavimo strategijų, pakenkė savo ilgalaikėms finansinėms perspektyvoms“, – sutrumpintas ekspertų įžvalgas socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė ekonomistas.
Pastarųjų įžvalgų kontekste jis ironizavo kontrastingą Seimo poziciją.
„Seimas šiandien: palaikyk mano klumpes“, – rašė N.Mačiulis.
Ekspertai: kaupimą nutrauktų pusė jo dalyvių
Kiek anksčiau opozicinės konservatorių frakcijos atstovų užsakytas ekspertinis pertvarkos vertinimas atskleidė, kad priėmus pertvarkas iš sistemos galėtų pasitraukti apie 50 proc. dalyvių. Bent jau taip teigiama Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Audriaus Kabašinsko parengtoje išvadoje.
„Ypač mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys dalyviai, nors būtent jiems antroji pakopa yra naudingiausia finansiškai (patys sumoka mažiau nei subsidijuoja valstybė)“, – buvo aiškinama profesoriaus vertinime.
Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto daktaro Tomo Kontauto vertinimu, pertvarkos poveikis pensijų sistemai ir jos dalyviams yra nesuderinamas su Konstitucijos 52 straipsnio tikslais.
Pastarajame numatyta valstybės pareiga laiduoti piliečių teisę gauti senatvės pensijas.
„Šiuo metu svarstomi antros pakopos pensijų sistemos pakeitimai – tokie kaip savanoriško dalyvavimo plėtimas vietoje antros pakopos išlaikymo, galimybė sustabdyti kaupimą ar anksčiau atsiimti sukauptas lėšas – kelia riziką konstituciškai svarbių pensijų sistemos tikslų įgyvendinimui“, – išvadoje Seimo komitetui teigė jis.
Prognozuojama, kad svarstoma pertvarka galėtų reikšmingai sumažinti aktyviai kaupiančių asmenų skaičių, o senatvėje neužtikrintų pakankamo dydžio pensijų – dėl to esą didėtų finansinė našta valstybės biudžetui, kurią galiausiai tektų padengti visiems mokesčių mokėtojams, ypač dirbančiajam gyventojų segmentui.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.
Skirtingais skaičiavimais, įsigaliojus pokyčiams iš kaupimo pensijų fonduose galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc. kaupiančiųjų.