Teigta, kad politikos formuotojai laukia, ar euro zoną paveiks JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinami didesni muitai.
Kiek prieš tai „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis svarstė, kad tai tik laikinas stabtelėjimas, o rudenį palūkanos bus vėl mažinamos.
„Sumažėjusios palūkanos jau turėjo teigiamos įtakos gyventojų bei verslo norui ir galimybėms skolintis.
Šiuo metu Lietuvoje bankų išduotų paskolų portfelis verslui yra 18,8 proc. didesnis nei prieš metus – tai yra sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Lietuvos gyventojų paskolų portfelio augimas taip pat yra vienas sparčiausių regione, daugiausiai dėl padidėjusių jų galimybių įsigyti būstą“, – sakė jis.
Pasak jo, ECB vertinimu, bazinės palūkanų normos, šiuo metu siekiančios 2 procentus, yra neutralios – jos nei slopina ekonomikos augimą, nei jį skatina.
„Tai reiškia, kad centrinis bankas nejaučia didelio nerimo nei dėl ekonomikos augimo perspektyvų, nei dėl kainų stabilumo. Tačiau priežasčių tokiam nerimui – ir atitinkamiems palūkanų pokyčiams – gali netrukus atsirasti“, – aiškino ekonomistas.