Daugiavaikė mama: neperku saldumynų, traškučių
Penkis vaikus auginanti Jurgita Pocienė išgirdusi klausimą, kiek per mėnesį tenka pakloti pinigų vien išmaitinant gausią šeimą, greitai suskaičiavo, kad tam tenka išleisti nuo 700 iki 800 eurų. Nors jos finansinė padėtis nėra prasta, Jurgita sako, kad visuomet ieškanti nuolaidų, o į nenukainotas prekes praktiškai nežiūri.
„Iš principo saldumynų ir traškučių neperku. Aišku būna „nuodėmių“ vakarų, bet tai tik retomis progomis. Mano pirkinių krepšelis labai paprastas. Perku daug daržovių, pieno produktų“, – dalijasi daugiavaikė mama aiškindama, kad visuomet stengiasi maistą gaminti namuose.
Vis tik jei šiltos vakarienės savo penketukui paruošti nepavyksta, ji stengiasi akcijų metu nupirkti šaldytų gaminių, kad vaikai patys namuose, prireikus, pasišildytų. „Aš visada skaičiuoju ir perku didesnį kiekį, kai būna akcijos, nuolaidos. Tik per akcijas nuperku didesnį kiekį šaldytų koldūnų, picų, kad vaikams nebūtų sunku pasišildyti, kai manęs nėra namie. Aš esu visiškai akcijinė“, – šypsosi J.Pocienė.
Statistiką veda net į „Excel“
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Mantė. Kaunietė sako, kad gyvena tik su savo antra puse, o per mėnesį maistui tenka išleisti daugiau nei 300 eurų.
„Žinote, man baisu. Mes neturime vaikų, o maistui išleidžiame tikrai daug. Neperkame bet ko, visada einame į parduotuves su prekių sąrašu ir stengiamės nuo jo labai nenuklysti. Bet jei anksčiau už 50 eurų galėjai parsinešti pilną krepšį, dabar už tokią sumą išeina kelios namie ruoštos vakarienės. Sakoma, kad reikia nuo algos atsidėti dešimtdalį taupymui. Bet mums to padaryti niekaip nepavyksta“, – susirūpinimo neslepia Mantė.
Socialiniuose tinkluose, kiek išeidžia maistui, dalijosi ir kiti gyventojai.
Viena moterų pasakojo, kad jų trijų asmenų šeima – du suaugę ir vaikas – per mėnesį maistui išleidžia 800 Eur.
„Atrodo valgom tik namie ir gaminam, o neperkam jau pagamintų pusfabrikačių, bet vistiek išsileidžia labai daug. Aišku, stengiames žiūrėti geresnės kokybės maistą“, – komentavo ji.
Kiti pasakojo, kad jiems pasiteisinusi praktika stebėti, kad namuose maistas nebūtų išmetamas.
„Nusimatom sumą, kiek per mėn norime išleisti, pasiskirstome tą sumą per 4 savaites ir tą savaitę stengiamės tos sumos neviršyti. Dar mes stebim – „Excel“ fiksuojam visas išlaidas, ir skirstom, kiek išleidžiam sveikam, kiek nesveikam maistui.
Dviejų asmenų šeima per mėnesį nesveikam maistui išleidžiame apie 150 Eur. Taip pat padeda valgiaraščio planavimas, apsipirkinėjimas su pirkinių sąrašu“, – dalijosi patarimais.
Kiti tikino, kad dviese gyvenančių asmenų mėnesiui maistui skiriama suma siekia apie 400 Eur.
„Kartais brangiau išeina, bet daug valgom mieste, užsisakome ir pan., tikrai nesigaminame nuolat. Jei tik gamintis, tada įmanoma būtų į kokius 600 Eur dviem su kokybiška produkcija, bet gi visi skirtingi“, – teigta atsakymuose.
Lietuvių išlaidos – labai didelės
2023 m. duomenimis Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų išlaidų ir buvo tarp daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių 12-uke. Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad palyginus su išsivysčiusiomis Europos šalimis, kur gyventojai maistui skiria apie 10–11 proc., lietuvių išlaidos – labai didelės. Jo manymu, praėjus dviems metams, maistui išleidžiame dar didesnę savo pajamų dalį.
Kaip teigė, dar 2022 m. prekybininkai pamatė, kad žmonės „suvalgo“ bet kokį kainų pakėlimą ir tai tarsi jiems leido kelti kainas aukštyn, o dabar už kai kuriuos maisto produktus mokame brangiau nei vokiečiai ar šveicarai. „Ledų kilogramas kainuoja kone tiek pat, kaip mėsos. Einame prie absurdo“, – atvirai kalba pašnekovas.
Pasak P.Čepkausko, infliacija augino maisto kainas, todėl, natūralu, kad vartojimas pradeda lėtėti. Dalis žmonių ėmė aplenkti brangesnius prekybos tinklus ir dažniau apsipirkinėja žemesnes kainas siūlančiose prekybos vietose.
„Mūsų outsaideris „Rimi“ tai vienur, tai kitur uždaro parduotuvytę. <...> O tuo metu savo rinkos dalį augino „Norfa“ ir vadinamasis bjaurusis ančiukas „Mere“. Sudėjus UAB „Valientė“ ir „Litproduktai“ (tai yra įmonės valdančios prekybos tinklą „Mere“ – aut. past.) jie augo 32 proc. Tendencija rodo, kad toks pigus prekybos modelis Lietuvos vartotojams tinka“, – svasto jis.
Ekonomistas: maisto vartojimas lėtėja
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat jau nuo šių metų pradžios stebi, kad Lietuvoje maisto vartojimas lėtėja ir jau pasiekėme tokį lygį kaip prieš COVID-19 pandemiją.
„Nepaisant to, kad bendrai vartojimo apimtys kyla, bet dalis gyventojų yra labai pažeidžiami. Jie atsisako nebūtinų produktų, tarkime, sūrių, užkandžių, desertų, limonadų“, – pastebi ekonomistas.
Tai jis sieja su dideliu infliacijos šuoliu šių metų pradžioje, o dabar metinė infliacija siekia net 4 proc. „Tai tikrai daug. Manau apie 80 proc. maisto pirkimo stagnacijos lėmė būtent infliacijos šuolis, o ją iš esmės lėmė minimalios mėnesinės algos atlyginimo augimas.
Mūsų ekonomikos augimas netolygiai pasiskirsto pagal žmones. Dalis jų uždirba vis daugiau ir stipriai tempia vartojimą, ekonomiką, o kiti – tebejaučia stiprų spaudimą ir vartoja labai atsargiai. <…> Netgi tie prekybos tinklai, kaip tarkime, „Rimi“, kurie orientavosi į aukštesnės kokybės prekes, geresnį aptarnavimą, neteko dalies klientų, nes šie pasirinko pigesnius prekybos centrus“, – pabrėžia ekonomistas.
„Rimi“ vadovas: parduotuvių uždarymas – natūralus procesas
„Rimi“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius portalui Lrytas sutiko pakomentuoti, kodėl dalis jų tinklo parduotuvių užvėrė duris ir ar tai lėmė per didelės prekybos lentynose laikytos produktų kainos.
„Tam tikrų parduotuvių uždarymas – kaip, beje, ir naujų parduotuvių atidarymas, rekonstrukcija, atnaujinimas ar ploto keitimas – yra natūralus ir nuolat vykstantis procesas mažmeninėje prekyboje. Tai priklauso nuo daugelio priežasčių, tokių kaip pastato būklė, sutarties sąlygos, nuosavybės forma (ar parduotuvė valdoma nuosavybės teise, ar nuomojama), aplinkos pokyčiai ir pan.“, – teigia V.Lukoševičius.
V.Lukoševičius nesutinka su kritika, kad jų prekybos vietos prarado pirkėjų srautus. Jis vertindamas 2024 metų pardavimų duomenis ir lygindamas juos su viešai paskelbtais konkurentų rezultatais, mato, kad „Rimi“ augo 5,6 proc. ir tai darė greičiau nei dauguma konkurentų ir greičiau nei visa mažmeninės prekybos rinka.
„Tai rodo, kad pasirinkti rinkodaros ir komerciniai sprendimai, investicijos bei nuolat kuriama geriausia apsipirkimo patirtis buvo teigiamai įvertinta pirkėjų – per praėjusius metus mūsų tinkle apsilankyta daugiau kaip 2 mln. kartų dažniau nei ankstesniais metais. Kalbame apie pirkimų skaičių, o ne unikalius pirkėjus“, – į kritiką atsako „Rimi“ direktorius.
Jis taip pat pažymi, kad bendra mažmeninės prekybos maisto produktais rinka nuo 2018 m. tik auga. Pardavimų augimas stebimas ir pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Tačiau matome tam tikrus pokyčius vartotojų pasirinkimuose, ypač pagal prekių kategorijas. Šiems pokyčiams be abejonės daro įtaką ir pastarųjų mėnesių tendencijos – dėl vėsios ir lietingos vasaros, mažiau perkama sezoninių kategorijų produktų (lyginant su praėjusiais metais).
Kita pastebima bendra tendencija – vartotojų lūkesčiai ir nuomonės apie ekonomikos perspektyvas pastaruoju metu gerokai suprastėjo. Tai gali ilgainiui atsispindėti vartojimo įpročiuose, o pirmiausia pasijusti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų kategorijose“, – pastebi „Rimi“ vadovas.
„Maxima“ mato augimo tendencijas
Panašios pozicijos laikosi ir „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.
Besiredamas „Maxima“ prekybos tinklo duomenimis, parduodami maisto produktų kiekiai „Maximoje“, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, pernai išaugo apie 4 proc.
„Analizuodami šių metų pirmąjį pusmetį stebime panašias augimo tendencijas. Pokyčių pirkėjų vartojimo įpročiuose matyti stebint labiausiai augusias ir kritusias maisto prekių kategorijas pagal parduodamus kiekius. Pavyzdžiui, lyginant su priešpandeminiais metais, pernai pirkėjai įsigijo mažiau ledų, duonos gaminių, vaisių bei uogų, saldžios bakalėjos, konservų bei karštų gėrimų.
Tuo tarpu pernai, lyginant su 2019 m., augo kasdienių prekių, t. y. pieno produktų, šviežios mėsos ir jos gaminių, miltinės konditerijos, sausos bakalėjos, nealkoholinių gėrimų bei etninės virtuvės ir specialaus diabetinio maisto parduodami kiekiai“, – Lrytui teigia M.Tilmantas.
Akcijų medžiojimas – sena tendencija
O štai prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė nepastebėjo, kad gyventojai tam tikrų produktų atsisakytų. Pasak jos, krepšelio turiniui daugiau įtakos turi sezoniškumas.
„Pirkėjai nevengia nei tortų, nei saldumynų ar labiau gurmaniškų prekių, ieško geros kokybės produktų, tačiau juos pirkdami ieško ir būdų sutaupyti, o geriausių akcijų ieškojimas yra kasdienybės dalis.
Ir ši tendencija nėra nauja – ją stebime jau ne pirmus metus, todėl stengiamės ją atliepti pirkėjams pateikdami kuo geresnius pasiūlymus, organizuodami nuolaidas skirtingiems prekės ženklams kiekvieną savaitę“, – įsitikinusi G.Kitovė.