Šiuo įstatymu į mūsų šalies teisę perkelta dar 2019 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, paprastai vadinama Prieinamumo direktyva.
Apie pokyčius pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontaliosios politikos ir projektų valdymo grupės patarėja Svajūnė Sirvydytė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis.
– Ko siekiama šia direktyva?
S.Sirvydytė: Reikalavimas įsigaliojo birželio 28 d. Šiuo įstatymu nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama ES direktyva. Jos pagrindinis tikslas – ekonominis: panaikinti dėl skirtingų prieinamumo reikalavimų valstybėse narėse kylančias kliūtis tam tikrų gaminių ir paslaugų judėjimui.
Ne mažiau svarbus ir socialinis tikslas – pašalinti kliūtis, kurios iki šiol asmenims su negalia trukdė visuomenėje dalyvauti lygiomis dalimis ir būti labiau savarankiškiems.
Direktyva numato tam tikrus reikalavimus tam tikriems gaminiams ir paslaugoms. Tikėtina, kad jie taps labiau prieinami asmenims su negalia ir kitiems asmenims, kurie turi funkcinių sutrikimų, vyresnio amžiaus asmenims, o gal bus naudingi ir visiems vartotojams. Informacija bus aiškesnė, paprastesnė navigacija, kontrastingi tekstai, galimybė naudoti balsinius nurodymus.
Prieinamumo reikalavimai taikomi kompiuteriams ir jų operacinėms sistemoms, kitiems išmaniesiems įrenginiams, savitarnos terminalams, bankomatams, mokėjimo terminalams, dar vadinamiems banko kortelių skaitytuvais.
Įstatymas taikomas ir elektroninių ryšių paslaugoms, skambučiams numeriu 112, elektroninei prekybai, banko paslaugoms, transporto paslaugų elementams, tokiems kaip internetinės svetainės, mobiliosios programėlės, elektroniniai bilietai, kelionės informacija realiuoju laiku.
Kad šie gaminiai ir paslaugos būtų prieinami, turės užtikrinti verslas.
– P. Vaida, su kokiais iššūkiais susiduria žmonės, turintys klausos negalią, naudodamiesi gaminiais ir paslaugomis?
V.Lukošiūtė: Didžiausias iššūkis – informacijos prieinamumas. Dažniausiai skambina įstaigos ir nori, kad būtų atsakoma telefonu. Tarkime, bankai, Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos įstaigos prašo telefonu identifikuoti save, kad gautum tam tikrą paslaugą.
Bankai mėgsta dirbti nuotoliu – skambina ir patys darbuotojai klientams, bet bendrauja telefonu, o kurtieji negali į banką patekti gyvai.
Televizijos laidos titruojamos arba dalyvauja gestų kalbos vertėjai tik nacionalinio transliuotojo kanale.
Kartais būna, kad pats kurčiasis užsisako neįgalumo pažymėjimą, o įstaiga skambina pranešti, kad jis gali atvykti atsiimti pažymėjimo. Tas pats ir poliklinikose: jei nori konsultacijos nuotoliu, komunikacija vyksta tik telefonu.
Skaitmeninės paslaugos kurčiųjų bendruomenei galėtų būti laisvai prieinamos: dirbantieji konsultantais nuotoliu galėtų ne skambinti, o rašyti el. laiškus ar žinutes.
Kurtieji praranda savo orumą ir savarankiškumą, kai reikia paslaugą gauti per giminaitį ar gestų kalbos vertėją.
– P. Vilmantai, su kokiomis problemomis susiduria žmonės, turintys regos negalią?
V.Balčikonis: Tiek neregiai, tiek silpnaregiai puikiai naudojasi kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, internetu perka prekes, transporto bilietus. Tai – didelis palengvinimas. Tačiau ne visada internetinės svetainės, mobiliosios programėlės būna pritaikytos, o tai užkerta kelią, tarkime, įsigyti bilietą.
Tai – programavimo klaidos, netikslumai, neapgalvoti dalykai, kurie kartais nepatogūs, o dažnai ir visiškai užkerta kelią naudotis paslauga. Kad ir reklamos portaluose – matančiajam nesudėtinga rasti kryžiuką reklamai uždaryti, o neregiui – priklauso, kaip mygtukas suprogramuotas: ar jis turi įvardinimą, kad paspaudus jį užsidarys reklama, ar neturi.
– Kokių konkrečių pokyčių tikėtumėtės?
V.Balčikonis: Vertybinio pokyčio – kad įstaigos pradės daugiau dėmesio kreipti į vartotojų įvairovę. Jau matau, kad atsiranda žmonės, atsakingi už įvairovę. Suprantu, kad per dieną niekas nepasikeis, bet norisi strateginio įmonių žvilgsnio.
– Ar iš viso to verslui – tik išlaidos?
S.Sirvydytė: Nebūtinai. Žinoma, pradžioje gali reikėti papildomų investicijų. Bet tai taip pat investicija į verslo atsakomybę, paslaugų ir gaminių kokybę, inovacijas. Tikėtina, kad jei siūlote inovatyvų gaminį, kuris prieinamas visiems, vartotojai tą įvertins.
V.Balčikonis: Prieinamumas labai susijęs su geru dizainu. Tai – profesionalumo ženklas.
– Kas tikrins, kaip laikomasi reikalavimų?
S.Sirvydytė: Rinkos priežiūros funkcijas vykdys rinkos priežiūros institucijos pagal sritis. Numatytos keturios institucijos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos transporto apsaugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Šios institucijos galės imtis sankcijų, kurių viena griežčiausių – piniginės baudos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi gaires dėl reikalavimų įgyvendinimo. Jas galima rasti ministerijos tinklapyje.