Sumuštinio ir deserto kaina – dviženklė
Stambulo oro uostas vadinamas svarbiu aviaciniu mazgu ne be reikalo. Jis jungia tris žemynus – Europą, Aziją ir Afriką. Šio oro uosto atstovai skelbia, kad Stambulo oro uostas (IST) šiuo metu yra antras pagal užimtumą oro uostas Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, o pasaulyje – septintas. 2024 m. čia aptarnauta daugiau nei 80,43 mln. keliautojų.
Stambulo oro uosto vadovybė neslepia turinti dar didesnių ambicijų – iki 2025 m. pabaigos siekia padidinti keleivių skaičių iki 120 mln.
Pigiausios nakvynės kainos Lietuvos ir Latvijos pajūriuose: kai kur šuns viešnagė brangesnė nei vaiko
Tačiau su lig augančiais keleivių srautais, auga ir oro uoste veikiančių kavinių, restoranų, barų maisto ir gėrimų kainos.
Rugpjūčio 17 d. Stambulo oro uoste jungiamojo skrydžio laukęs Aleksandras juokavo, kad daugybę kartų lankėsi Stambulo oro uoste, tačiau tokių kainų anksčiau nematė.
Susiję straipsniai
„Esu aplankęs jau daugiau nei 100 šalių, o Stambulo oro uoste tekdavo lankytis dėl to, kad iš čia labai geras susisiekimas su Azijos šalimis. Tačiau po metų pertraukos pasitiko atsinaujinęs oro uostas, o kartu – išaugusios kainos. Užėjau į kavinę užkąsti, bet kainos tiesiog pritrenkė. Nusipirkau kavos, užkandžių, už viską išleidau beveik 40 Eur. Jei keliauji su šeima, už pietus tektų sumokėti tikrai apvalią sumelę“, – nuostabos dėl pasikeitusios kainodaros pamėgtame oro uoste neslėpė Aleksandras.
Jis su portalu Lrytas pasidalijo ir nuotraukas iš minimo oro uosto. Matyti, kad sviestinio kruasano kaina – 8 Eur, sumuštinio su mocarela ar kumpiu – 14,5 Eur, sumuštinis su kumpiu ir sūriu – 19,5 Eur.
Desertų kainos taip pat ne mažiau įspūdingos. Už gabalėlį sūrio pyrago prašoma 500 lirų, o tai atitinka maždaug 10,4 Eur. Kiti pyragų gabalėliai kiek pigesni – už juos tektų sumokėti 470 lirų, o tai siekia apie 9,8 Eur.
Pakratyti piniginę tektų ir kavos gurmanams. Jei nuspręstumėte pasimėgauti turkiška kava – nusiteikite mokėti 6 Eur, jei pageidausite espresso kavos – 8 Eur, o jei užsisakyti norėsite didelį puodelį kapučino ar latte, mokėsite jau 9 Eur. Karšto šokolado puodelis – 9,5 Eur.
Iš karštųjų gėrimų kiek pigesnė yra arbata. Pigiausias variantas – turkiška arbata, kurios puodelis kainuoja 3 Eur, o už žaliąją, žolelių arbatą prašoma 5 Eur.
„Panašu, kad šios kainos yra turistams ir iš jų norima neblogai pasipelnyti. Suprantu, kad oro uostuose kainos būna paprastai didesnės nei kitose kavinėse, bet tokios brangios kavos dar niekur kitur pasaulyje nesu gėręs“, – nusijuokė Aleksandras.
T.Vasiliauskas: prekių kainos oro uostuose didesnės dėl objektyvių priežasčių
Keliautojams dažnai kyla klausimas, kodėl oro uostose maisto kainos yra kur kas aukštesnės nei restoranuose, baruose įsikūrusiuose miestų Senamiesčio zonose. Kiti nesupranta, kodėl vadinamosiose „duty free“ parduotuvėse, kuriose prekiaujama neapmuitintomis prekėmis, t. y. už jas muitai nėra sumokėti, tenka mokėti ne tiek jau mažai.
Kas lemia, kad oro uostuose tenka paišlaidauti, Lrytas aiškina Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Jo teigimu, paslaugų ir prekių kainos oro uostuose kai kuriais atvejais gali būti didesnės dėl objektyvių, operacinių priežasčių.
„Pirmiausia, oro uostų veikla yra specifinė ir dažniausiai reikalauja ypač ilgo darbo laiko, kuris būtų priderintas prie nuolat arba tam tikrais laikotarpiais vykstančių skrydžių srauto – kai kuriais atvejais paslaugos turi būti teikiamos net ir visą parą, tai tiesiogiai lemia didesnes veiklos sąnaudas paslaugų teikėjams, kurie dirba oro uoste“, – tikina T.Vasiliauskas.
Jis taip pat dėsto, kad oro uostuose dirbančių paslaugų teikėjų darbuotojai turi atitikti aukštesnius reikalavimus nei mieste: praeiti specialius saugumo, klientų aptarnavimo kokybės mokymus, atitikti reputacijos patikroje numatytus reikalavimus ir turėti papildomus leidimus dirbti oro uoste. Taip pat visos prekės bei žaliavos tikrinamos aviacijos saugumo.
Be kita ko, nuomos išlaidos komercinės veiklos erdvei oro uoste – dar vienas faktorius, kuris įtraukiamas į galutinę prekių ir paslaugų kainą.
„Tai, koks bus nuomos mokestis Lietuvos oro uostuose, nustatome viešo turto nuomos konkurso būdu, todėl patys paslaugų teikėjai pasiūlo savo skaičiavimus, kurie jiems yra tinkami ir kuriuos jie vertina kaip konkurencingus“, – galiojančią nuomos tvarką aiškina T.Vasiliauskas ir priduria, kad Lietuvos oro uostai tiesiogiai nekontroliuoja visų nuomininkų paslaugų galutinių kainų.