Vien pernai šia priemone pasinaudojo daugiau nei 4 tūkst. gyventojų – dvigubai daugiau nei tada, kai priemonė buvo įteisinta 2012-aisiais. Kasmet savivaldybėms skiriama 223,3 mln. eurų socialinei paramai, iš kurių dalis tenka ir papildomai pašalpai įsidarbinus.
Algirdo Igno Dobrovolsko, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo teigimu, praktika rodo, kad šia priemone pasinaudoja vis daugiau žmonių.
„Nuo priemonės įvedimo 2012 m. iki 2024 m. papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus gavusių asmenų skaičius padvigubėjo (nuo 2,6 tūkst. iki 4, 3 tūkst. gavėjų). Ši priemonė padeda išvengti „skurdo spąstų“ – situacijų, kai žmogus, pradėjęs dirbti, realiai neturi daugiau pajamų nei gaudamas paramą. Žmonės labiau linkę priimti darbo pasiūlymus, nes įsidarbinus finansinė padėtis pagerėja“, – sako A.I.Dobrovolskas. Anot jo, tokia parama ypač svarbi mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.
Paskata skirta įsitivirtinimui
SADM atstovo teigimu, papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus skyrimas įteisintas kaip viena iš užimtumo skatinimo priemonių socialinės paramos sistemoje, siekiant motyvuoti žmones pradėti dirbti.
„Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus leidžia žmogui pereinamuoju laikotarpiu išlaikyti didesnes pajamas, nei turėtų vien iš darbo užmokesčio ar vien tik iš socialinės pašalpos. Skiriant šią paramą, siekiama mažinti ilgalaikės socialinės paramos priklausomybę ir išlikti darbo rinkoje“, – sako A.I.Dobrovolskas.
Tikimasi, kad šios priemonės panaudojimas turi ir platesnį teigiamų naudų spektrą.
„Be kita ko, papildomai socialinė pašalpa mažina socialinę atskirtį, skatina užimtumą ir prisideda prie geresnės integracijos į darbo rinką ir visuomenę, mažina socialinės nelygybės riziką. Iš esmės, ši praktika remiasi vadinamuoju „skurdo spąstų“ mažinimo principu – kad žmogui visada apsimokėtų dirbti, o ne vien gyventi iš socialinių išmokų“, – vardija A.I.Dobrovolskas.
Kas gali gauti
Skiriant papildomą socialinės pašalpos dalį, SADM teigimu, turi būti nustatyta, ar asmenys atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytus reikalavimus, t. y.:
įsidarbinimo atveju darbo užmokestis turi būti apskaičiuojamas ne mažesnis kaip minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis, proporcingai faktiškai dirbtam laikui ar atliktam darbui;
iki įsidarbinimo asmuo turi būti įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius;
asmuo turi būti gavęs socialinę pašalpą bent vieną mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis sudaro: pirmą-trečią mokėjimo mėnesį – 100 procentų; ketvirtą-šeštą – 80 procentų; septintą-dvyliktą – 50 procentų buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Motyvacija dirbti – svarbiausia
Užimtumo tarnybos (UŽT) vertinimu, informacijos sklaida apie galimybę gauti papildomą pašalpą pradėjus dirbti yra nevienoda.
„Klientų aptarnavimo skyriuose stebima, kad vienur apie galimybę gauti išmoką žino ir domisi, tačiau kitur – vis dar nėra pakankamai plačiai žinoma apie tokią valstybės paramą“, – sako UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Galimybę gauti papildomą socialinę išmoką sugrįžus į darbo rinką žmonės, M. Jankauskienės teigimu, vertina skirtingai.
„Vieniems ši paskata nepadidina motyvacijos dirbti. Kitiems padidėja noras įsidarbinti, tačiau jos poveikis priklauso nuo kelių veiksnių. Priemonė efektyviausia tiems asmenims, kurie jau turi bent minimalų motyvacijos lygį dirbti, domisi savo karjeros galimybėmis ir aktyviai ieško darbo. Tuo tarpu jos poveikis yra mažesnis tarp ilgą laiką nedirbusių asmenų, tų, kurie neturi motyvacijos įsidarbinti, arba susiduria su sveikatos problemomis, ribojančiomis darbo galimybes“, – pastebi UŽT atstovė.
Atvejų, kad įsidarbinama tik „dėl išmokos“, bet vėliau neįsitvirtinama darbo rinkoje UŽT nepastebi – dažniausios to priežastys būna kitos.
„Pasitaiko, kad šią išmoką gavę neįsitvirtina darbo rinkoje, nes tokie atvejai dažniausiai siejasi su ilgalaike socialine priklausomybe, motyvacijos stoka arba darbo įgūdžių trūkumu. Tuo tarpu norintys dirbti asmenys įsidarbinę tampa dar labiau motyvuoti, darbų dėl papildomos socialinės išmokos nekeičia, stengiasi tęsti darbo santykius ir siekti karjeros galimybių“, – pasakoja UŽT atstovė.