Lauryna pasakojo prieš keletą dienų viešėjusi Kaune ir ten nusprendusi užsukti į legendinę „Spurginę“, kuri Laisvės alėjoje gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį.
Kadangi mergina gyvena Vilniuje, o Kaune jai tenka apsilankyti gana retai, vos ištaikiusi progą ji nutarė jos nepraleisti ir paragauti jau ilgus metus kepamų spurgų. Tačiau atėjus prie maitinimo įstaigos durų, Laurynos laukė siurprizas.
„Jau ketinau žengti į „Spurginės“ vidų, tačiau sustabdė lapas ant durų. Jame buvo rašoma, kad atsiskaitymas šioje vietoje galimas tik grynaisias pinigais.
Tuo metu jau ir pilvas maršus grojo, tačiau nukabinus nosį teko palikti „Spurginę“, mat piniginėje turėjau tik keletą zlotų, likusių nuo kelionės į Lenkiją. Įprastai visur moku bankine kortele, neturiu įpročio nešiotis grynųjų pinigų“, – aiškino Lauryna.
Tačiau visa laimė, kad netoli žymios vietos buvo ir bankomatas – ten mergina ir patraukė, išsigrynino kelias kupiūras ir antrą kartą mėgino laimę „Spurginėje“.
„Pasisekė, kad kavinė pačiame miesto centre, tad ir iki bankomato nereikėjo toli eiti. Tačiau jo ten galėjo ir nebūti, o tokiu atveju tikrai nebūčiau ėjusi kryžiaus kelių dėl spurgų. Kita bėda – spurgos juk daug nekainuoja, tai kur vėliau dėti grąžą?
Vieta populiari, manau, kad joje apsilanko ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų ar užsienio. Juk galima pasirūpinti, kad atsiskaityti būtų patogu visiems?“, – klausė vilnietė.
Įstaigos vadovė nedaugžodžiavo
Susisiekus su pačia kavine, išsamaus paaiškinimo, kodėl iš klientų priimami tik grynieji pinigai, sulaukti nepavyko.
„Taip išėjo“, – tepasakė „Spurginės“ vadovė Milda Miklaševičienė.
Pasiteiravus, ar esama tvarka lankytojams nesukelia nemalonumų, pašnekovė taip pat neišsiplėtė.
„Nėra jokių nesklandumų“, – teigė ji.
O išsiaiškinti, ar ateityje nėra planuojama pritaikyti ir atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis, deja, nepavyko, mat klausimo viduryje pasigirdo „Sprurginės“ vadovės atsisveikinimas.
„Viskas, viso gero“, – sakinį nutraukė ji ir pokalbis baigėsi.
Įstatymas verslams palieka pasirinkimo laisvę
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė primena – teisės aktai neįpareigoja maitinimo įstaigų ar kitų verslų priimti mokėjimus banko kortelėmis.
„Taigi, verslo savininkai turi laisvę pasirinkti, kokias atsiskaitymo priemones siūlyti savo klientams.
Svarbu, kad visos gautos pajamos būtų tinkamai apskaitytos, mokesčiai deklaruoti ir sumokėti“, – Lrytas atsiųstame komentare situaciją apibendrino VMI atstovė.
Tiesa, ji taip pat akcentavo, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais nėra šešėlinės ekonomikos priežastis.
„Tačiau, kaip patvirtina skirtingose šalyse daryti tyrimai – viena iš jos prielaidų“, – mintį papildė R.Asadauskaitė.
VMI taip pat primena, kad atsiskaityti grynaisiais pinigais tiek gyventojai, tiek įmonės Lietuvoje gali iki 5 tūkst. eurų sumos – tai numato 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios įstatymo nuostatos.
Ribojimų taikymas turi įtakos operacijų atsekamumui, sandorių skaidrumui bei sumažina galimybes išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, todėl, anot R.Asadauskaitės, kartu su kitomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis prisideda prie šešėlio mažinimo.
Įtarimų kelia „stebuklingai“ gendantys mokėjimo aparatai
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVSA) prezidentė Evalda Šiškauskienė restoranuose sako pastebėjusi priešingą tendenciją – atsiskaitymai priimami tik bankinėmis kortelėmis.
„Tai yra labai puiku. Čia yra tie, kurie moka mokesčius“, – mintį papildė pašnekovė.
E.Šiškauskienė sako taip pat pastebėjusi, kad tiems, kurie kioskeliuose pardavinėja vaisius ar uogas, vis sugenda mokėjimo aparatai.
„Manau, kad VMI turėtų rūpintis, nes tokių variantų yra labai daug. Ypač kurortinėse zonose, net ir rūbų parduotuvėse – pas visus yra stebuklingai sugedę aparatai ir gali mokėti tik grynais. Čia yra labai negera tendencija“, – žodžių į vatą nevyniojo ji.
Tiesa, vėliau E.Šiškauskienė pridūrė, kad ne visi slepia mokesčius, o atskirti, ar jie yra sumokami, klientui gali išduoti fiskalinis čekis. Tačiau prašymas atsiskaityti tik grynaisiais, jos manymu, nepatogumų gali sukelti dėl to, kad žmonės vis rečiau su savimi juos nešiojasi.
„Dabar jaunimas grynųjų beveik išvis nesinešioja – visos kortelės, viskas telefone. Jaunesnę kartą glumina atsiskaitymas grynais“, – pridūrė ji.
Su keblumais gali susidurti ir turistai, mat ir užsienyje nebėra populiaru atsiskaityti grynaisiais. Jie, pasak pašnekovės, dažniausiai įsidedami tik dėl atsargumo – jei būtų pamestas telefonas ar nutiktų kitas nenumatytas atvejis.