Rekordiniai paskolų skaičiai
„Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Rūta Ežerskienė sakė, kad bendrai birželį naujų paskolų apimtys Lietuvoje pasiekė istorinį rekordą – naujų paskolų 12 mėn. vidurkis pasiekė 711 mln. Eur.
Prie spartaus augimo, anot jos, prisidėjo tiek verslas, tiek namų ūkiai. Per pusmetį naujų paskolų apimtys ūgtelėjo 17,3 proc. arba 10 mln. Eur: verslui – 23 mln. Eur, namų ūkiams – 82 mln. Eur.
„Matome, kad didžiausią augimo dalį sugeneravo būsto paskolos, kurių metinis šuolis, lyginant šių metų birželį su atitinkamu laikotarpiu pernai, siekė net 59 proc. Tai – rekordinis tempas, viršijantis net pandemijos laikotarpį, kai augimo pikas buvo 43 proc.“, – sakė ji.
Eglės Dovbyšienės, „SEB“ banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį jau suteikta dvigubai daugiau paskolų privatiems asmenims nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – bendra suma šiemet jau siekia 370 mln. eurų.
„Sumažėjusios palūkanų normos yra pagrindinė priežastis, kodėl sandorių skaičius taip staigiai atsigavo. Vidutinis paskolos terminas išliko panašus – kiek ilgesnis nei 24 metai. Skaičiuojame, kad kas penkta šiuo metu išduodama būsto paskola yra žalioji, t. y. skirta finansuoti būstą, kuris atitinka tvarumo kriterijus“, – sako E.Dovbyšienė ir atkreipia dėmesį, kad pernykštis sandorių skaičius buvo mažiausias nuo 2015 metų.
„Kuo paskolų palūkanų norma yra didesnė, tuo gyventojai gali mažiau pasiskolinti nekeičiant paskolai aptarnauti išleidžiamos sumos dalies nuo savo pajamų ir priešingai. Be to, sumažėjus palūkanų normoms, gyventojai gali daugiau uždirbti iš būsto nuomos, kai tas būstas yra įsigytas su paskola.
Tad stebėjome tendenciją, kad padidėjus būsto paskolų palūkanoms, sumažėjo investicijoms skirto būsto paklausa. Dabar, sumažėjus paskolų normai, būsto nuoma, kai būstas įsigytas su paskola, tampa pelningesnė“, – aiškina ji.
Fiksuoja įspūdingus pardavimus
Atskiros bendrovės, besiremdamos naujausiais duomenimis, taip pat praneša apie rekordinius būsto pardavimus.
„EIKA Development“ atstovai teigė, kad šių metų rugpjūtį Vilniuje buvo parduoti 507 butai, kai pernai tuo pačiu metu – 235, taigi augimas siekė daugiau nei 2 kartus. Lyginant su šių metų liepa, kai buvo parduota 414 butų, augimas siekė 22 proc.
Panašia statistika dalijosi ir „Realco“.
Pasak jų, rugpjūčio mėnuo buvo geriausias kalendorinės vasaros mėnuo pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. 471 butas, parduotas rugpjūtį, yra geriausias rezultatas nuo gegužės, kai sostinėje buvo parduoti 443 būstai.
„Inreal“ atstovai sakė, kad 2025 metų rugpjūtį naujų būstų rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išliko itin aktyvi – pardavimų apimtys 1,5–2 kartus viršijo pernai metų rodiklius, o didžiausias augimas fiksuotas Klaipėdoje, tačiau įtakos tam turėjo duomenų surinkimo vėlavimas.
Statistika dalijosi ir „Hanner“. Teigta, kad šių metų rugpjūčio mėnesį parduota 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kuomet pirkėjai įsigijo 291 butą.
„Būsto įperkamumas Vilniuje sugrįžo į prieškarinį lygį, tai patvirtina rugpjūčio ir paskutinių mėnesių naujų butų pardavimai, kurie yra 2 kartus didesni nei praėjusiais metais“, – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
EURIBOR įtaka
Laura Žukovė, „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė pastebi, kad praėjusiais metais gyventojų sprendimą pirkti nekilnojamąjį turtą dažnai stabdė aukštas EURIBOR.
„Tačiau 2025-ieji prasidėjo kitaip – palūkanų normų mažinimai ir didėjantis pirkėjų pasitikėjimas paskatino rinką judėti pirmyn, įsigyjant tiek nuolatiniam gyvenimui skirtus, tiek investicinius būstus. Birželį EURIBOR dar kartą buvo sumažintas, todėl tikimasi, kad būsto rinkos aktyvumas neslops ir antrąjį metų pusmetį. Krintančios palūkanų normos skatina dar daugiau gyventojų grįžti į rinką, o naujos statybos projektų plėtotojus – didinti pasiūlą“, – sako L.Žukovė.
Vyresnioji „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pastebi, kad nepaisant išaugusio būsto įperkamumo – įprastas vidurkis vis dar nėra pasiektas.
„Gyventojai neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos būstus. Skaičiuojame, kad senesnės statybos būstai šiuo metu sudaro apie 70 proc. visų sandorių. Palyginimui, 2021 metais tokie sandoriai sudarė apie 50 proc. Negana to, gyventojai dažnai priversti rinktis ir mažesnius ar toliau nuo centro nutolusius būstus“, – sako ekspertė.
Demografiniai rodikliai
E.Dovbyšienė sako, kad SEB banko duomenimis, aktyviausi būsto paskolų rinkoje šiuo metu yra didžiųjų miestų gyventojai.
„Pusė paskolų suteikta klientams, priklausantiems 26–35 metų amžiaus grupei, dar beveik trečdalis – 36–45 metų amžiaus žmonėms, o vidutinės šiemet paskolą gavusio namų ūkio mėnesio pajamos „į rankas“ siekė beveik 3 tūkst. eurų“.
G.Ilekytės teigimu, remiantis „Swedbank“ skaičiavimais skirtinguose miestuose galimybės skiriasi.
„Vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti kiek mažesnius nei 63 kv. m. dydžio butus, o per metus jų įperkamas plotas padidėjo 13 kvadratinių metru. Kaune augimas per metus siekė 18 kv. m., o gyventojų įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia 93 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti kiek mažesnius, apie 91 kv. m. dydžio būstus, augimas per metus čia siekė apie 16 kv.m.“, – vardija ji.
Kainos kils?
L.Žukovės teigimu, artimiausiu metu drastiškų pasikeitimų neturėtų būti.
„Prognozė šiems metams išlieka optimistinė – aktyvumas būsto rinkoje turėtų viršyti pernykštį lygį. Pirkėjų sprendimams vis daugiau įtakos turi ne tik ekonominiai faktoriai, bet ir gyvenimo kokybės kriterijai: energinio efektyvumo lygis, lokacija, mobilumo galimybės. Tai rodo, kad rinka bręsta, o sprendimai tampa vis labiau apgalvoti“, – sako „Luminor“ banko atstovė.
Anot G.Ilekytės, „nepaisant didelio neparduotų butų skaičiaus pirminėje rinkoje, dėl vis dar žemo įperkamumo, gyventojų dėmesys dažnai krypsta į antrinę rinką, tad čia pamažu matome ir didesnį spaudimą kainoms. Registrų Centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, naujų būstų kaina per metus Vilniuje augo apie 3 proc., tuo metu senesnės statybos – maždaug 8 proc.“, – pasakoja „Swedbank“ ekonomistė.
E.Dovbyšienės teigimu, augant būsto paklausai – kylančios NT kainos jau nebestebina.
„Įvairūs šaltiniai rodo, kad metinis kainų pokytis jau yra arčiau 10 procentų ir ima viršyti vidutinio darbo užmokesčio pokytį taip vėl grasindamas mažinti būsto įperkamumo rodiklius. Jeigu artimiausiais mėnesiais ekonominė padėtis Lietuvoje stipriau nepablogės, metų pabaiga ir kitų metų pradžia būsto rinkoje turėtų išlikti istoriškai aktyvi ir palanki kainos augimui“, – apibrendina „SEB“ banko atstovė.