Naujovės II pensijų pakopoje įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. – tuomet bus pradėta įgyvendinti reforma, leisianti gyventojams išsiimti dalį sukauptų lėšų. Kaip informuoja „Sodra“, iki to laiko kaupime dalyvaujantiems gyventojams nereikia nieko daryti.
Gyventojai galės investuoti turimas lėšas savarankiškai į tas sritis, kurios atrodytų svarbiausios ir aktualiausios jiems patiems.
Kai kurie ekonomistai perspėja, kad nekilnojamojo turto rinkai sparčiai atsigaunant, dar labiau ją pakaitinti gali prasidėsiančios investicijos iš II pensijų pakopos gautais pinigais.
Pokyčiai NT rinkoje
Šįmet fiksuojami rekordiniai paskolų, skirtų būstui įsigyti, išdavimo skaičiai augina būsto kainas, todėl vis pasigirsta svarstymų, ko galima tikėtis ateityje. Diskusijos dar labiau įsiplieskia, kai kalbama apie galimą pensijų lėšų panaudojimą.
Kaip savo soc. tinklo „Facebook“ paskyroje rašė ekonomistas Nerijus Mačiulis, „liepą vidutinės butų kainos Lietuvoje buvo 11 proc. didesnės nei prieš metus. Kitais metais pensijų pinigai gali dar labiau pakaitinti būsto rinką, kainų augimas gali vėl pralenkti atlyginimų augimą“.
Tačiau su mintimi, kad NT rinka galėtų pakrikti, nesutinka Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius. „Mes tiesiog ilgokai gyvenome atvėsuosioje rinkoje – tai tęsėsi gal net porą metų. Kol buvo pakeltos tarpbankinės palūkanų normos ir gyventojų lūkesčiai paslopę, tokia kaip ir naujoji norma buvo tapęs lėtesnis būsto rinkos aktyvumas. Bet kad dabar kažkas šovė labai į viršų, tai nepasakyčiau“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Anot jo, šiuo metu galima stebėti atsigaunančią NT aplinką.
„Rinka grįžta į normalias vėžes, situacija yra tvari, žmonių pajamos nuosekliai auga, prognozės taip pat yra augimo. Užimtumas aukštas, demografiniai rodikliai didmiesčiuose, ar bent jau Vilniuje, yra stabilūs, pozityvūs ir augantys. Tai, kas yra statoma – nėra daroma spekuliatyviai: nestatoma kažkur į sandėlį, neformuoja tam tikrų įtampų rinkoje, o yra realizuojama“, – apibendrina M. Statulevičius.
„SEB“ banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, įtakos NT rinkai gali turėti įvairūs veiksniai.
„Pirmiausia, atkreipsiu dėmesį, kad įtaką NT rinkai kitąmet darys ne galimybė bet kada atsiimti 25 proc. savo sukauptų lėšų, bet atsiveriantis langas kitąmet visai pasitraukti iš II pakopos pensijų fondų ir atsiimti didesnę dalį sukauptų lėšų (~60-70 proc., kai likusi dalis virstų „Sodros“ taškais)“, – sako jis.
Panaudos pradiniams įnašams
Ekspertų teigimu, II pensijų pakopoje sukauptos sumos įsigyti nekilnojamojo turto dar neužteks.
„Atkreipsiu dėmesį, kad maždaug 70 proc. turto pensijų fonduose yra sukaupta žmonių, kurie turi sukaupę iki 15 tūkst. eurų. Jeigu žiūrėsime pagal kaupiančiųjų skaičių, tai 80 proc. kaupiančiųjų yra sukaupę iki 15 tūkst. eurų. Šie žmonės galėtų atsiimti maždaug iki 10 tūkst. eurų (nes likusi dalis virs „Sodros“ taškais). Akivaizdu, kad už tokią sumą NT nenusipirksi, todėl atsiimtos lėšos dažniausiai galėtų būti naudojamos kaip papildoma suma pradiniam įnašui tiems, kurie ketina pirkti NT imdami būsto paskolą arba, kaip papildoma suma prie sukauptų lėšų, kai ketinama keisti būstą į brangesnį“, – prognozuoja T.Povilauskas.
Tam pritaria ir Edita Juočytė, „Ober-Haus“ Investicijų ir analizės projektų vadovė.
„Kalbant apie pirmojo būsto pirkėjus, galimybė panaudoti šias lėšas, kaip pradinį įnašą, gali tapti svarbia pagalba. Pavyzdžiui, keliolika tūkstančių eurų sukaupusiam žmogui pasitraukimas iš II pakopos sudarytų sąlygas padengti pradinį įnašą ar jo dalį imant būsto paskolą“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Anot T.Povilausko, gyventojai investicijoms į NT skirs nedidelę iš II pensijų pakopos atsiimtų lėšų dalį.
„Tam, kad atsiimti pinigai darytų įtaką NT rinkai, reikia, kad asmenys, kurie atsiimtų pinigus iš II pakopos pensinių fondų, jau turėtų santaupų ir būtų suplanavę NT įsigijimą. Todėl aš manau, kad į NT rinką tiesiogiai kaip pradinis įnašas būsto paskolai (beje, pirmo būsto pirkėjams gali pagelbėti ir Lietuvos bankas, jeigu jis kitąmet sumažins reikalaujamą pradinio įnašo dydį iki 10 proc. perkamo turto vertės) ar kaip tiesiogiai pirkimui panaudojama suma bus išleista iki 10 proc. visų iš II pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų“, – sako ekonomistas.
Investavimui – plačios pasirinkimų galimybės
Vis dėlto numatyti, kur gyventojai investuos ir ar tai tikrai bus NT rinka, anot M. Statulevičiaus, šiuo metu sudėtinga.
„Dabar dar yra rūkas žiūrint į ateitį, nes nuspėti, kaip bus elgiamasi, vien tik iš žmonių apklausų, sunku. Manau, labai nedidelė dalis, kuri turbūt nesiektų ir dešimties procentų, nueitų į nekilnojamąjį turtą. Kita dalis – į vartojimą, kaip prognozuoja ekonomistai. Kaip tai bendrai paveiks infliaciją, įvairias rinkas tokias, kaip automobilių, būsto rinkas ar panašiai, pamatysim kitų metų viduryje“, – svarsto LNTPA prezidentas.
Kaip pastebi E. Juočytė, asmeninis nekilnojamasis turtas lietuviams nėra tik investicija.
„Apie 90% gyventojų Lietuvoje turi nuosavą būstą – tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Nuosavo būsto įsigijimas didžiajai daliai gyventojų reiškia ne tik gyvenamosios vietos užtikrinimą, bet ir yra svarbi psichologinio saugumo bei ilgalaikės finansinės apsaugos garantija. Taip pat dalis žmonių nekilnojamąjį turtą vertina ir kaip saugią ir patikimą investiciją“, – sako ji.
T.Povilausko nuomone rinkoje įtampų bus, tačiau verta nepamiršti ir kitų veiksnių nei tik pensijų reforma. „Nepervertinčiau tos įtakos, nes kur kas svarbiau, kaip kitąmet apskritai atrodys mūsų ekonomika ir kaip keisis palūkanų normos. Žinoma, jeigu ekonomikos dinamika išliks bent jau neblogėjanti, o palūkanos panašios ar dar mažesnės, iš pensijų fondų atsiimami pinigai padidintų kaitrą NT rinkoje, o tą veikiausiai matysime per dar sparčiau augsiančias būsto kainas“, – vertina ekonomistas.