Kaip rašoma žiniasklaidoje, penkios regiono valstybės – Antigva ir Barbuda, Dominika, Grenada, Sent Kitsas ir Nevis bei Sent Lusija – siūlo pilietybę už investicijas. Kainos čia prasideda nuo 200 000 JAV dolerių (apie 171 774 eurų).
Nusipirkus namą, kartu gaunamas pasas, suteikiantis bevizį patekimą į maždaug 150 šalių, įskaitant Šengeno zoną bei Jungtinę Karalystę – išskyrus Dominikos respublikos paso turėtojus, jiems viza būtina.
Turtinguosius vilioja tai, kad salose nėra kapitalo prieaugio ar paveldėjimo, o kai kuriais atvejais – ir pajamų mokesčio. Dar vienas privalumas yra tai, kad visos penkios šalys leidžia išlaikyti esamą pilietybę.
Saugus prieglobstis
Antigvoje nekilnojamojo turto paklausa ypač didelė, BBC sako „Luxury Locations“ savininkė Nadia Dyson: „Šiuo metu net apie 70 proc. visų pirkėjų nori pilietybės, didžioji dauguma – iš JAV“. Anot jos, prieš metus dauguma nekilnojamąjį turtą pirkdavo dėl gyvenimo būdo, o pilietybės pagal investiciją (PPI) atvejai būdavo pavieniai. Dabar esą situacija visiškai kitokia, visi nori „namo su pilietybe“.
Nors Antigvos pilietybės programoje nėra reikalavimo nuolat gyventi šalyje, kai kurie pirkėjai planuoja persikelti visam laikui, o keli esą tai jau ir padarė.
Pasak investicinės migracijos ekspertų „Henley & Partners“, JAV piliečiai per pastaruosius metus sudarė didžiąją dalį PPI paraiškų Karibuose. Tarp kitų dažniausių pareiškėjų kilmės šalių – Ukraina, Turkija, Nigerija ir Kinija. Įmonė teigia, kad bendras paraiškų skaičius Karibų PPI programoms nuo 2024 m. IV ketvirčio išaugo 12 proc.
Pasak „Henley & Partners“ atstovo Dominiko Voleko, viskas – nuo ginkluoto smurto iki antisemitizmo – kelia amerikiečiams nerimą. „Maždaug 10–15 proc. iš tikrųjų persikelia. Daugumai tai – draudimo polisas apsaugantis nuo to, dėl ko jie nerimauja. Antroji pilietybė yra gera atsarginė galimybė“, – aiškina jis. PPI patrauklumą verslininkams didina kelionių patogumas ir galimos saugumo naudos – kai kurie JAV klientai mieliau keliauja su politiškai neutralesniu pasu.
Iki Covid-19 pandemijos JAV net nebuvo „Henley“ akiratyje. Judėjimo ribojimai tapo „tikru šoku“ pasiturintiems žmonėms, įpratusiems nevaržomai keliauti privačiais lėktuvais, ir paskatino pirmąją paraiškų bangą. Susidomėjimas vėl išaugo po 2020 ir 2024 m. JAV rinkimų. „Yra demokratų, kuriems nepatinka Trumpas, ir respublikonų, kuriems nepatinka demokratai,“ sako Volekas. „Per pastaruosius dvejus metus iš nulio biurų JAV išaugome iki aštuonių visuose didžiuosiuose miestuose, o dar 2–3 atidarysime per kelis mėnesius“.
Kanadietis Robertas Tayloras iš Halifakso įsigijo nekilnojamąjį turtą Antigvoje, kur planuoja apsigyventi šįmet išėjęs į pensiją. Jis investavo 200 000 JAV dolerių (171 749 eurų) dar prieš nekilnojamojo turto ribą pakeliant iki 300 000 JAV dolerių (257 624 eurų) praėjusią vasarą. Būdamas pilietis jis ne tik gali išvengti apribojimų ilgalaikiam apsistojimui, bet ir pasinaudoti verslo galimybėmis. „Pasirinkau Antigvą, nes čia puikus vanduo, žmonės labai draugiški, ir klimatas idealus mano gyvenimo pabaigos etapui“.
Ginčai dėl programos teisėtumo
Vis dėlto tokios programos kelia ginčų. Kai 2012 m. tuometinė Antigvos vyriausybė pirmą kartą pasiūlė pasų pardavimą kaip būdą paremti silpną ekonomiką, kai kurie tai vertino kaip neetišką. Į gatves išėjo protestuotojai, prisimena buvusi parlamento pirmininkė Gisele Isaac. „Buvo nacionalizmo jausmas. Žmonės manė, kad parduodame savo tapatybę tiems, kurie nieko apie mus nežino“.
Kitos Karibų šalys, kurios neteikia PPI, taip pat kritikavo, įskaitant Sent Vinsento ir Grenadinų premjerą Ralphą Gonsalvesą, kuris yra sakęs, kad pilietybė neturėtų būti „prekė pardavimui“. Tarptautinė bendruomenė nerimauja, kad menka priežiūra gali leisti nusikaltėliams patekti per sienas.
Europos Sąjunga jau yra grasinusi atšaukti šių šalių bevizį režimą, o JAV išreiškė susirūpinimą, kad tokios programos gali būti naudojamos mokesčių vengimui ir finansiniams nusikaltimams. Europos Komisija BBC teigė „stebinti“ penkias Karibų programas ir nuo 2022 m. palaikanti ryšius su jų valdžios institucijomis. Ji vykdo vertinimą, siekdama nustatyti, ar PPI yra „bevizio režimo piktnaudžiavimas“ ir ar tai gali kelti saugumo riziką ES. Komisija pripažino salas įgyvendinus reformas, kurios turės įtakos vertinimui.
Patiems Karibų lyderiams nepatinka kaltinimai, kad jie nepakankamai tikrina pareiškėjus. Dominikos premjeras Rooseveltas Skerritas pavadino savo šalies PPI „patikima ir skaidria“ ir pridūrė, kad valdžia sunkiai dirbo siekdama užtikrinti programos vientisumą. Vyriausybė teigia, kad pasų pardavimas nuo 1993 m. atnešė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, kurie finansavo svarbią infrastruktūrą, įskaitant modernią ligoninę. Sent Lusijos premjeras Philipas J Pierre’as sako, kad šalis laikosi aukščiausių saugumo standartų, kad PPI per klaidą nepadėtų nusikalstamai veiklai.
Mažoms Karibų šalims, kurios priklauso nuo turizmo ir turi ribotus išteklius, PPI programos yra svarbus pajamų šaltinis. Balandžio mėnesį regiono pramonės suvažiavime jos buvo pavadintos „gyvybės gelbėjimo ratu“, nes lėšos naudojamos nuo stichinių nelaimių padarinių šalinimo iki nacionalinių pensijų schemų finansavimo. Antigvos premjeras Gastonas Browne’as teigė, kad surinkti pinigai per pastarąjį dešimtmetį išgelbėjo šalį nuo artėjimo link bankroto ribos.
Sustiprinta apsauga
Be nekilnojamojo turto pirkimo, tarp kitų būdų gauti Karibų pilietybę per investicijas paprastai apima vienkartinę auką nacionaliniam plėtros fondui. Sumos svyruoja nuo 200 000 JAV dolerių (apie 171 815 eurų) Dominikoje už vieną pareiškėją iki 250 000 JAV dolerių (214 768 eurų) už pagrindinį pareiškėją ir iki trijų išlaikytinių Dominikoje ir Sent Kitse. Antigvoje investuotojai taip pat gali paaukoti 260 000 JAV dolerių (223 359 eurų) Vakarų Indijos universitetui.
Tarptautinio spaudimo akivaizdoje salos įsipareigojo imtis naujų priemonių priežiūrai stiprinti, įskaitant regioninio reguliuotojo įsteigimą, kuris nustatytų standartus, stebėtų veiklą ir užtikrintų atitiktį. Be to, su JAV suderinti šeši principai numato sustiprintą patikrą, reguliarius auditus, privalomus visų pareiškėjų interviu ir spragos panaikinimą, kai atmetus paraišką vienoje šalyje, buvo galima kreiptis į kitą.
Šiandien pasų pardavimas sudaro 10–30 proc. salų BVP. Žurnalistas Andre Huie‘is iš Sent Kitso sako, kad jo šalies PPI programa „paprastai yra plačiai palaikoma“. „Visuomenė supranta jos vertę ekonomikai ir vertina, ką vyriausybė sugebėjo nuveikti su gautomis lėšomis“.