Moters trylikametis vaikas turi „Luminor“ banko kortelę, todėl Augustė nė kiek nenustebo iš banko sulaukusi žinutės, kad reikia atnaujinti kliento anketinius duomenis – kitaip atsiskaityti kortele nebebus galima.
„Galioja tvarka, pagal kurią 14-os neturintis vaikas nė negali jungtis prie internetinės bankininkystės. Todėl su banku susisiekiau pati. Identifikavęs ir mane, ir vaiką, banko darbuotojas pradėjo skaityti anketos klausimus, kad, ją užpildęs, sudarytų kliento portretą: „Ar Jūsų rezidavimo adresas sutampa su mokesčių mokėtojo adresu?“, „Ar dalyvaujate įmonių valdyme?“, „Koks pajamų šaltinis“?“, – pasakoja Augustė.
Galiausiai banko darbuotojas mestelėjo, kad šiaip jau į klausimus turėjo atsakyti kortelės turėtojas.
„Įsivaizduojate šeštoką, atsakinėjantį į tokius klausimus? Jis greičiausiai nė nesupras, ką reiškia „reziduoti“. Visa laimė, kad banko darbuotojas atkakliai nesilaikė savo ir anketą užpildė.
Vis dėlto kilo minčių: galbūt man tiesiog pasitaikė itin stropus banko darbuotojas, bet jei dėl pinigų plovimo prevencijos iš tiesų ir vaikai turi atsakinėti į tokius klausimus, ar nepersistengta?“, – svarstė Augustė.
Kaip paaiškėjo, šįkart sveiko proto riba dar neperžengta.
„Tikėtina, įvyko žmogiška klaida, nes tokią anketą turėjo pildyti tėvai, vaiko įsitraukimo nereikėjo“, – naujienų portalui Lrytas paaiškino „Luminor“ banko atstovė Severa Augusta Lukošaitytė.
„Luminor“ banke kliento anketas už nepilnamečius vaikus iki 13 metų pildo jų tėvai, kurie yra paskirti sąskaitos valdytojais. Vaikui sulaukus 14 metų, galima pateikti prašymą, kuris leis sąskaitos valdymą perduoti vaikui. Jei vaikas yra naudos gavėjas įmonėse, akcijų paveldėtojas ar pan., minimi klausimai gali atsirasti ir vaikų klausimyne.
„Pažink savo klientą“ (angl. Know your customer/KYC) procedūras visas ES finansų įstaigas įpareigoja atlikti pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kiti teisės aktai. Tad bankai įstatymuose apibrėžtu periodiškumu privalo atnaujinti klientų anketas.
Vis tik, kaip minėjo Lietuvos banko komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Giedrius Šniukas, vieno privalomo renkamos informacijos šablono nėra – skirtingų finansų rinkos dalyvių klientų pažinimo anketos ir procedūros gali skirtis. Bet kuriuo atveju renkamos informacijos apimtis turėtų atitikti kliento keliamą riziką.
„Lietuvos bankas finansų rinkos dalyviams rekomenduoja nustatyti procedūras, kad kliento pažinimo informaciją galima būtų pateikti kuo paprasčiau, ir konkrečioms skirtingoms vartotojų grupėms (studentams, senjorams, juridiniams asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms ir pan.) naudoti joms pritaikytas anketas“, – perdavė G.Šniukas.
Lietuvos bankas nurodo, kad finansų įstaiga gali paprašyti pateikti ar patikslinti:
kliento tapatybę patvirtinančius dokumentus;
kontaktus (adresas, el. pašto adresas, telefono numeris, darbovietė);
informaciją apie gaunamas pajamas (pvz., darbo užmokestį);
informaciją apie atliekamas operacijas ir sandorius, lėšų kilmę;
mokėjimo operacijas pagrindžiančius dokumentus (sutartis, sąskaitas, informaciją apie prekes) ir kt.;
informaciją apie tai, ar klientas dalyvauja politinėje veikloje, ir (ar) informaciją apie su juo susijusius šioje veikloje dalyvaujančius (dalyvavusius) asmenis;
informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį;
informaciją apie kliento verslo partnerius;
kitą informaciją, reikalingą klientui pažinti.