Pirmąkart dėl to Trišalė taryba diskutavo pavasarį. Tąkart savo pasiūlymus pateikė ir Lietuvos bankas (LB).
1078 Eur (3,9 proc. augimas), 1138 Eur (9,7 proc. augimas) arba 1198 Eur (15,4 proc. augimas) prieš mokesčius – štai tokie trys galimi variantai buvo įvardyti.
Pirmais dviem atvejais, banko vertinimu, ekonomikos ir infliacijos augimui 2026–2029 m. laikotarpiu būtų daromas toks pat poveikis. BVP augimas didėtų 0,5 proc., o infliacijos – 0,6 proc. Nedarbo lygiui poveikis neprognozuojamas.
Atskleidė, kiek vidutiniškai šalyje augo atlyginimai: viename sektoriuje – didžiausias šuolis
Tuo metu MMA didinimas iki 1198 Eur, manoma, 3 metų laikotarpiu BVP augimą didintų 0,7 proc., infliaciją – 1 proc.
Sprendimą priims Vyriausybė
Antradienį prasidėjus posėdžiui, paaiškėjo, kad profesinėms sąjungoms per vasarą nepavyko sutarti su darbdaviais.
O ir patys darbdaviai bendros pozicijos neturėjo – pasigirdo tiek siūlymų apskritai nekelti MMA, tiek siūlymų jį kelti dviženkliu skaičiu.
Susiję straipsniai
„Ekonominė situacija Europoje yra sudėtinga. Ir ne vien Europoje – turim geopolitinius reiškinius, turim JAV muitus, kurie įveda didelį disbalansą tam tikrose įmonėse.
<...> Per praėjusius metus užsidarė 30 siuvimo įmonių, šiuo metu įmonės verčiasi ties išlikimo riba. Ir ne tik smulkios įmonės – ir didžiosios įmonės, pagrindinės Lietuvos siuvimo įmonės. Šitą sektorių mes baigiam išvaryt iš Lietuvos nuolat keldami minimalius atlyginimus“, – perspėjo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Jis teigė, kad su sunkumais susiduria ir kitų sektorių įmonės, o ypač – regionuose.
„Pakėlę minimalų atlyginimą, mes iš esmės pakeliam didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus, kadangi tai yra glaudžiai susiję. Turim tai vertinti ir galvoti apie tai, kad dar prie to prisidės mokesčiai. Tai ir visa mokestinė našta atsidurs ant verslo pečių“, – nerimavo S.Gailiūnas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad konfederacija pritaria tokiam didinimui, kuris būtų nedrastiškas ir dviženklis.
„Jeigu jūs lenksite lazdą, ji sulūš. Kol kas derybose su profesinėmis sąjungomis mes jaučiamės taip, kad visą laiką reikia imti maksimumą. Bet tai nėra teisingas požiūris.
<...> Netgi LB, kai kalbėjo apie savo scenarijus, pasakė, kad C scenarijus yra nerealiausias, nes jis yra žalingas. Ir žalingas ne tik darbdaviams, bet mums visiems“, – apie siūlymą MMA didinti iki 1198 Eur kalbėjo A.Romanovskis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė per posėdį teigė palaikanti vieną iš LB siūlymų didinti MMA iki 1198 Eur.
„<...> Nepaisant to, kad auga atlyginimai, bet labai stipriai auga ir kainos, ir skurdas Lietuvoje auga nemažais tempais“, – tokį sprendimą aiškino D.Jakutavičė.
Tačiau pritarė ir Vyriausybės kompromisiniam variantui.
Šis, kaip įvardijo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk, yra MMA kelti iki 1153 Eur – 11,1 proc. arba 115 Eur.
„Mes matome, kad kelti MMA pagal sutartą formulę 45–50 proc. ribose tikrai turime, nes Lietuvoje egzistuoja viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybė. Taip pat matome nedidelį padidėjimą dirbančiųjų skurdo virš ES vidurkio“, – argumentavo A.Putk.
Todėl galiausiai nuspręsta, kad galutinį žodį tars Vyriausybė.
I. Ruginienė: viską esame pasiskaičiavę
Kiek anksčiau šią savaitę naujienų portalui LRT paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigė, kad skaičiavimai yra atlikti, tačiau buvo tikimasi susitarimo tarp darbdavių ir profsąjungų.
„Galėjome nuspręsti dar birželį, nes skaičius turime, viską esame pasiskaičiavę. Tačiau norėjau, kad per šį laikotarpį būtų kiek įmanoma glaudesnis kontaktas tarp profsąjungų ir darbdavių. Vis dėlto jie turi kalbėtis ir tartis“, – teigė I.Ruginienė.
Dar anksčiau naujienų agentūrai „BNS“ ji sakė, kad MMA reikia didinti norint mažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti gerovę regionuose.
„MMA turi nestoti, bet kilti tokiu procentu, kaip kyla iki šiol“, – nuomone dalijosi I.Ruginienė
Įspėjo dėl skaudžių pasekmių
Kaip anksčiau skelbta portale Lrytas, verslo atstovai siūlymą MMA didinti 15,4 proc. vertino itin kritiškai ir įspėjo apie skaudžias pasekmes. Esą regionuose veikiantiems verslams tai gali būti nepakeliama našta, dėl kurios tektų atleisti darbuotojus.
„MMA anksčiau tokiais tempais nebuvo keliama. Jeigu ponai, sprendžiantys MMA ir mokesčių kėlimo klausimus, apsilankytų, tarkime, Švenčionyse, jie pamatytų, kad pagrindinėje gatvėje užkaltos praktiškai visų parduotuvių durys“, – teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Dėl šio siūlymo stebėjosi ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis sakė, kad „apetitas kyla bevalgant“, ir priminė, jog 2024 m. MMA augo 10 proc., 2025 m. – 12,5 proc.
Jo įsitikinimu, pasiekus tam tikrą ribą, matysime ir neigiamas pasekmes – augantį nedarbą, kylančią infliaciją.
Primename, kad šiems metams MMA Lietuvoje pakelta nuo 924 iki 1038 Eur.
Toks dydis buvo nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą formulę, kai atsižvelgiama į prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. LB duomenimis, minimalų mėnesinį arba mažesnį atlyginimą gaunanti gyventojų dalis 2024 m. mažėjo ir siekė 1,8 proc. MMA dažniausiai gauna jauniausia Lietuvos darbuotojų grandis iki 25 m. ir senjorai.
Lietuvos trišalę tarybą sudaro 21 narys: po 7 darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus.