Visi kalbinti šilumos tiekėjų atstovai sutinka – daugiausia kainų augimui turės PVM pokyčiai.
Ko tikėtis gyventojams?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius sako, kad jei žiema nebus itin atšiauri, pačios šilumos kainos, tikėtina liks stabilios. „PVM pridedamas prie visų sąnaudų ir investicijų grąžos, todėl tiesiogiai atsispindi galutinėje šilumos kainoje. Taigi, jeigu niekas daugiau nesikeistų, tai šildymo sąskaitos vartotojams visuose miestuose didėtų apie 11 proc., lyginant su praeito šildymo sezonu, kai dar buvo įskaičiuotas 9 proc. PVM“, – vertina V.Lukoševičius.
Vis dėl to, didesnės sąskaitos gali pasiekti gyvenančius nerenovuotuose daugiabučiuose, taip pat mažesnių miestų gyventojus.
„Vidutinė šildymo mėnesinė sąskaita Lietuvoje dėl PVM padidėjimo ateinantį šildymo sezoną augs apie 10 eurų, naujos statybos ar renovuotuose pastatuose tik 3-4 eurais. Tačiau prastos kokybės daugiabučiuose šis prieaugis bus apie 14 eurų. Mažesnis padidėjimas dideliuose miestuose, o didesnis daugumoje mažų savivaldybių“, – vardija LŠTA prezidentas.
Sutaupyti, anot V.Lukoševičiaus, leistų gyvenamojo namo modernizacija.
„Pagrindinis ir realus šildymo sąskaitų mažinimo būdas – „mažoji“ ar pilnoji pastato renovacija ir energijos taupymas. Tokį taupymą subsidijomis remia ir valstybė. Visi kiti šildymo būdai daugiabučiuose įprastai tik didina bendrąsias išlaidas, nes reikalingos papildomos investicijos ir patiriamos eksploatacinės sąnaudos“, – vardija jis.
Didesnės kainos stipriau gali atsiliepti ir finansiškai pažeidžiamiausiems gyventojams, todėl V.Lukoševičius atkreipia dėmesį – yra galimybė kreiptis dėl paramos.
„Padidėjus šildymo išlaidoms, atitinkamai daugiau socialiai remtinų šilumos vartotojų turės teisę gauti kompensacijas šildymo ir karšto vandens išlaidoms. Kompensacijų sumos, taip pat turėtų būti didesnės. Reikėtų kreiptis į savivaldybes arba pasitikrinti skaičiuoklėmis ar vartotojas gali tikėtis tokios kompensacijos“, – siūlo LŠTA prezidentas.
Vilniuje kainos gali kilti iki 12 proc.
„Gijų“ klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė sako, kad Vilniaus gyventojams šildymo kaina gali išaugti ir iki 12 proc. – daugiausia įtakos tam, anot jos, taip pat turės su PVM susiję pokyčiai.
„Jau praėjusį šildymo sezoną nustojo galioti dvejus metus taikyta nulinio PVM lengvata šildymui, tad gyventojai mokėjo 9 proc. PVM. Ateinantį šildymo sezoną, nuo 2026 m. sausio 1 d. gyventojams PVM tarifas šildymui ir karštam vandeniui didės nuo 9 proc. iki 21 proc., tad vien dėl to gyventojų sąskaitos gali augti apie 12 proc. (skaičiuojant nuo tos pačios bazinės paslaugos kainos)“, – sako R.Jasiulionienė.
„Šilumos kainos dydis priklauso nuo nepriklausomų šilumos tiekėjų aukcione parduodamos šilumos kainos dydžio ir energetinių išteklių kainų. Nors šilumos kaina ir PVM dydis visiems gyventojams vienodi, sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui“, – aiškina R.Jasiulionienė.
Anot jos, nepamiršti reikėtų ir kitų svarbių veiksnių, ne mažiau darančių įtaką.
„Sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, suvartojamas šilumos kiekis, energetinis šildomo pastato efektyvumas, individualūs vartojimo įpročiai“, – apibendrina ji.
Kaune brangs apie 11 proc.
Kauno energijos rinkodaros ir komunikacijos vadovės Eglės Krasauskienės teigimu, prognozuoti kainas būsimam sezonui šiuo metu yra gana sudėtinga.
Visgi, kaip sakė, daugiausia įtakos gali turėti biržoje perkamas biokuras, tačiau tai nėra vienintelė priežastis.
„Suprantame, kad šildymo ir karšto vandens kainų svyravimams gyventojai yra jautrūs. Dedame visas pastangas, kad tai kuo mažiau atsilieptų jų piniginei. Ne paslaptis, kad šis naujas PVM pokytis nuo mūsų nepriklauso ir jis bus taikomas visoje Lietuvoje.
Būtent dėl jo galutinė šilumos ir karšto vandens kaina vartotojams paaugs 11 proc.“, – sako E. Krasauskienė.
Klaipėdoje galutinė kaina – 12 proc. didesnė
Klaipėdos energijos atstovai ramina – kainos pokyčiai neturėtų būti itin ryškūs, tačiau šioks toks augimas vis tiek bus.
„Pagrindinių šilumos gamybai naudojamų žaliavų – biokuro, dujų ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos – kainos iki šios dienos yra panašios arba šiek tiek mažesnės, lyginant su praėjusiais laikotarpiais, tad šiuo metu rinkoje nėra ženklų dėl prognozuojamo kainų augimo.
Pastovioji šilumos kainos dalis, kurią sudaro nuo šilumos kiekio nepriklausančios šilumos infrastruktūros objektų išlaikymo sąnaudos, turėtų nežymiai didėti dėl darbo užmokesčio augimo ir kitų sąnaudų infliacijos bei atliktų investicijų į šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūrą“, – sako „Klaipėdos energijos“ personalo skyriaus komunikacijos specialistė Jolita Baikauskaitė.
Galutinį kainų pokytį, anot J.Baikauskaitės, prognozuoti sunku – praėjusiais metais sąskaitas sumažino ir šiltesni nei įprasta žiemos orai.
„Viena aišku, kad PVM lengvatos panaikinimas centralizuotam šildymui savaime padidins galutinę šilumos kainą vartotojams 12 proc. Savo ruožtu „Klaipėdos energija“ ateinantį šildymo sezoną sieks užtikrinti, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso nuo bendrovės pastangų, išliktų panašios kaip praėjusiais metai“, – apibendrina J.Baikauskaitė.