Tiesa, mokant mokestį už 2025 m. dar bus naudojamos senosios mokestinės vertės. Naujosios bus aktualios mokant NT mokestį už 2026 ir vėlesnius metus.
Kaip anksčiau teigė valdantieji, perskaičiavus 2026 m. būsto vertes, jei būtų taikomas dabartinis NT mokesčio formatas, apmokestinimas didėtų didelei daliai gyventojų. Tai buvo įvardijama kaip viena iš priežasčių, kodėl buvo būtina keisti NT mokestį.
Mokestines vertes gyventojai gali pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Čia skelbiamos tiek šiuo metu galiojančios, tiek būsimos vertės. Paieškai reikalingas NT objekto unikalus numeris, kurį galima sužinoti atlikus NT objekto paiešką pagal adresą.
Paskutinį kartą statinių mokestinės vertės keitėsi 2021 m. sausio 1 d.
Per penkerius metus – beveik 90 proc. siekiantis augimas
Kaip skelbia Registrų centras, atlikus visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertinta 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. sausio 1 d., statinių vidutinė rinkos vertė išaugo maždaug 90 proc.
Per 5 metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Didžiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miestų ir Birštono savivaldybėse, mažiausias (apie 40–50 proc.) padidėjimas matomas Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybėse.
Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente. Čia didžiausias vertės augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono ir Birštono savivaldybėse, mažiausias – Kalvarijos, Jurbarko, Kelmės, Šakių, Vilkaviškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse.
„Mokestinių verčių augimas tiesiogiai susijęs su NT kainų augimu, kurį pastaraisiais metais Lietuvoje lėmė auganti paklausa, didėjančios gyventojų pajamos, palankios paskolų sąlygos, infliacija, statybų kaštų didėjimas ir kiti veiksniai. Dėl visų šių priežasčių didžiausias kainų augimas fiksuotas didmiesčiuose, o regionuose – nuosaikesnis“, – teigia Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų – 90 proc., kultūros ir mokslo statinių – 79 proc., poilsio ir sporto statiniai – 104 proc., sodų pastatai – 62 proc., komerciniai ir specialiųjų paslaugų statiniai – 70 proc.
Kas yra masinis NT vertinimas?
Registrų centras primena, kad masinis NT vertinimas – NT vertinimo būdas, kai, naudojant NT registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi NT vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami NT kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio NT vertinimo ataskaita.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir NT kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.
Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.
Kas keisis nuo 2026-ųjų?
Lrytas primena, kad Seimas birželio pabaigoje pritarė NT mokesčio pokyčiams.
Tai reiškia, kad nuo 2026 m. pirmas būstas bus apmokestinamas nuo 450 tūkst. eurų „grindų“.
Dėl konkrečios neapmokestinamos pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės – galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Tuo metu visi ne pagrindiniai gyventojų NT objektai bus apmokestinami nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės.
Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc.
Turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesniam nei 1 mln. eurų vertės – 1 proc. tarifas.
Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų.
Pajamos iš NT mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių NT objektų – į Gynybos fondą.
Komercinis NT toliau bus apmokestinamas 0,5–3 proc. ribose, tarifus nustatant savivaldybėms.
Seimas taip pat pritarė, kad NT vertes reikėtų perskaičiuoti ne kas 5 metus, kaip dabar, o kas 3 metus.
Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026 m.