Po Vilniaus oro uoste kilusios sumaišties – keleivių skundai: ekspertas atsakė, ar tikėtis kompensacijos

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasipylė keleivių pasakojimai apie patirtus nepatogumus. Žmonės dalijosi, kad nežinojo, kas vyksta, kilo panika. 

Vienas keleivis grupėje „Savarankiškos kelionės“ dalijosi, kad jų lėktuvas buvo nukreiptas į Gdanską (Lenkijoje), kur keleiviai pralaukdė beveik tris valandas.

„Nebuvo nei vandens, nei ką, net iš paties lėktuvo neišleido. Taipogi buvo nupirkti traukinio bilietai į Klaipėdą – jį praleidome irgi, nes nespėjome. LTG atsisako grąžinti bilietus arba pakeisti, sakė pirkti naujus. Tai dabar esame įstrigę Vilniuje ir nežinome, ką daryti“, – rašė keleivis.

Po įvykio ne vienas keliautojas kėlė klausimą, ar galima prašyti kompensacijos už praleistus skrydžius, vėlavimus ar papildomas išlaidas.

„Oro skundo“ keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus naujienų portalui Lrytas sekmadienį paaiškino, kad kompensacijos šiuo atveju nepriklauso, nes incidentą sukėlė oro eismo saugumo priežastys.

„Kompensacijos gali priklausyti tuomet, kai skrydis sutrinka dėl priežasčių, kurias gali kontroliuoti oro linijos. Šiuo atveju, dronai, balionai ar dar kažkas yra patys rimčiausi incidentai, kai oro uostai uždaromi dėl saugumo. Tada sprendimus priima ne pačios oro linijos, tokiais atvejais, deja, kompensacijos keleiviams nepriklauso“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, anot eksperto, keleiviams gali galioti kitos teisės – oro linijos turi pareigą pasirūpinti keleiviais.

„Priklausomai nuo skrydžio atstumo ir vėlavimo laiko, gali priklausyti maisto kuponai. Jeigu jų nepasiūlo, keleiviai gali patys įsigyti maisto, gėrimų, išsisaugoti čekius ir prašyti grąžinti tas išlaidas“, – paaiškino B.Rimkus.

Jeigu dėl trikdžių keleiviai priversti laukti per naktį, oro bendrovės privalo pasirūpinti nakvyne ir transportu į viešbutį bei atgal į oro uostą. Tuo atveju, kai skrydis visai atšaukiamas, keleiviai turi teisę reikalauti greičiausio įmanomo alternatyvaus skrydžio – net ir su kita oro linija.

„Jeigu oro linijos nesiūlo greičiausio ar matot, kad kitos oro linijos turi skrydį, tuomet irgi keleiviai gali įsigyti patys, prašyti, kad grąžintų tas išlaidas“, – komentavo specialistas.

Kai kalbama apie atšauktus skrydžius, pasak B. Rimkaus, keleiviams svarbu elgtis apdairiai.

„Šioje vietoje labai svarbu nesinaudoti pasiūlymu susigrąžinti pinigus už pirmąjį skrydį, nes dažniausiai atsiunčia, ypač žemų kaštų oro linijos, elektroninius laiškus, kuriuose būna didelis mygtukas: „Spauskit ir susigrąžinsit pinigus“. Tačiau tokiu atveju netenkama kitos teisės – oro linijų pareigos nugabenti greičiausiu įmanomu būdu.

Jeigu keleiviams nebėra prasmės skristi, tada gali prašyti tuos pinigus grąžinti. Tačiau dažnai būna, kad pasinaudoja ta teise, kad susigrąžintų pinigus, o tada perkasi naujus, labai brangius bilietus, nors ši teisė iš principo yra numatyta.

Ir net nebūtinai su tomis pačiomis oro linijomis – gali būti su konkurentų oro linijomis, svarbu, kad būtų greičiausias nugabenimas panašiomis sąlygomis, persėdimų skaičius tas pats turėtų būti“, – aiškino „Oro skundo“ atstovas.

Dėl vieno iš keleivių socialiniuose tinkluose aptartos situacijos naujienų portalas Lrytas kreipėsi ir į „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovus. Paklausėme jų, ar dėl šio incidento traukinio keleiviams nepriklauso kompensacija, jeigu jie negalėjo vykti į suplanuotą kelionę.

„Keleivis gali grąžinti „Vienkartinį bilietą“ ar „Papildomų paslaugų bilietą“ likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki traukinio išvykimo ir atgauti 70 proc. bilieto kainos (likus ne mažiau nei 24 valandoms – 90 proc. bilieto kainos). Bilieto keitimas galimas likus ne mažiau kaip 30 min. iki traukinio išvykimo.

Jūsų minimu atveju, kai keleivis nespėjo į traukinį dėl lėktuvo vėlavimo, klientui pinigai už nepanaudotą traukinio bilietą negrąžinami, nes aplinkybės, dėl kurių klientas nespėjo į traukinį, nuo mūsų, kaip vežėjo, visiškai nepriklauso. Jei vėlavimas būtų susijęs su mūsų atsakomybe – pavyzdžiui, dėl techninių traukinio ar vagono gedimų – ieškotume alternatyvios transporto priemonės ir padėtume keleiviui pasiekti kelionės tikslą.

Kadangi šiuo atveju vėlavimas kilo dėl oro bendrovės kaltės, rekomenduojame keleiviui kreiptis į oro linijas dėl galimos kompensacijos už patirtus nuostolius“, – rašoma įmonės atstovų atsakyme. 

Primename, kad į naujienų portalą Lrytas šeštadienio vakarą kreipėsi keli skaitytojai, su klausimais apie neaiškią situaciją Vilniaus oro uoste.

Vienas iš skaitytojų skrido su žmona į Vilnių, kai staiga sužinojo, kad jų lėktuvas nukreiptas į Kauną. Keleiviams esą nebuvo paaiškinta pakeitimo priežastis, o jų giminaičiai ir negalėjo rasti jokios informacijos Vilniaus oro uosto puslapyje.

Kad skrydžiai iš Vilniaus nukreipti ne tik į Kauną, bet ir į Rygos oro uostą, pranešė ir naujienų portalas LRT.lt, pirmasis sulaukęs komentaro iš Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovės apie trikdžius, sukeltus oro baliono.

Po vidurnakčio, platesnį komentarą apie situaciją LTOU pateikė ir portalui Lrytas.

„Šįvakar 22:16 val. Vilniaus oro uosto specialistai iš „Oro navigacijos“ atstovų gavo informaciją apie tai, kad laikinai stabdomas orlaivių eismas. Mūsų turimomis žiniomis, sprendimą lėmė galima oro balionų serija Vilniaus oro uosto kryptim.

Dėl šio įvykio buvo paveikti skrydžiai. Atvykimai: iš Herakliono (Get Jet), (Avion), (Heston) nukreipti į Kauno oro uostą; iš Rodo (Get Jet) nukreiptas į Rygą; iš Dublino (Ryanair) – į Rygą, iš Frankfurto (Lufthansa) – į Rygą, iš Antalijos (Mavigok) – į Gdanską, iš Konpenhagos (SAS) – atgal į Kopenhagą. Išvykimas: Vilnius-Helsinkis (FINNAIR) – atšauktas“, – nurodė LTOU atstovė portalui Lrytas atsiųstame komentare.

Po 2 valandos nakties Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nurodė, kad pavojus lėktuvams kylant ir leidžiantis kilo dėl 13 užfiksuotų kontrabandinių balionų. Jie užfiksuoti Baltosios Vokės apylinkėse.

Sekmadienio, spalio 5 d. rytą, LTOU informavo, kad orlaivių eismas atnaujintas 04.50 val.

Aiškėja, kad dėl laikinų apribojimų buvo paveikti tiek atvykstantys, tiek išvykstantys skrydžiai. Dalis jų – atšaukti.

„Apgailestaujame, kad dėl skrydžių saugai būtinų įvesti apribojimų keleiviai patyrė nepatogumų.

Šiuo metu Vilniaus oro uosto operacijos atnaujintos. Dalis išvykstančių skrydžių gali vėluoti dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos. Keleiviai, kurių skrydžiai buvo atšaukti, kviečiami nevykti į oro uostą ir susisiekti su oro bendrovėmis dėl tolimesnės informacijos“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sekmadienį ryte teigė LTOU Rinkodaros vadovė Rasa Petrauskaitė.

Kiek vėliau sekmadienį ryte LTOU pateikė informaciją, kad apribojimai iš viso palietė apie 30 skrydžių ir beveik 6 tūkst. keleivių. Pavieniai skrydžių vėlavimai gali būti fiksuojami ir sekmadienio eigoje.

Keleiviams, kurių skrydžiai buvo atšaukti, oro bendrovės privalo suteikti visą reikiamą informaciją apie tolimesnius veiksmus ir skrydžių alternatyvas.

Keleiviai kviečiami visus atnaujinimus ir pokyčius stebėti Vilniaus oro uosto tinklalapyje vno.lt.