Nors Vilniuje šiluma šį spalį atpigs 7 proc., tačiau bendrai didžiuosiuose miestuose ji bus apie 2 proc. brangesnė nei pernai, o nuo kitų metų kainas dar gali kilstelėti didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Naujausia „Citadele“ banko apklausa rodo, kad su sąskaitomis be didesnių sunkumų susidoros mažiau nei pusė gyventojų, o penktadaliui jos gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu.
Todėl, kad netektų ištuštinti piniginės, vertėtų suklusti – galbūt ir jums priklauso būsto šildymo ir karšto vandens kompensacija. Atkreipkite dėmesį, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Skiriant būsto šildyo ir vandens išlaidų kompensacijas, vertinamos gyventojų pajamos ir nuosavybės teise turimas turtas.
Kaip gauti būsto šildymo kompensaciją?
Per 2024–2025 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2023–2024 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 8,4 proc. (nuo 176 iki 161,2 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 190 tūkst. asmenų.
2024–2025 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista 56,5 mln. eurų, palyginti su 2023–2024 m. šildymo sezonu, išlaidos sumažėjo penktadaliu (nuo 70,5 iki 56,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad 2025–2026 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 100 mln. eurų.
Šildymo ar karšto vandens kompensacijos gali kreiptis kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio pajamos ir turtas neviršija valstybės nustatytų normatyvų. Pateikęs prašymą ir visus reikalingus dokumentus savivaldybei, kurioje deklaruoja savo gyvenamąją vietą, asmuo gaus atsakymą, ar jam priklauso minėta kompensacija.
Atkreipiamas dėmesys, kad kompensaciją gali gauti ir asmenys, gyvenantys nuomojamame būste, bet nedeklaravę jame savo gyvenamosios vietos. Tokiu atveju asmuo turėtų turėti nuomos sutartį, kuri būtų registruota Registrų centre.
Taigi, pirmiausia, SPIS sistemoje arba savivaldybėje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą reikia pateikti prašymą ir, jeigu reikia, papildomus dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gaunate darbo užmokestį, jums reikės pateikti darbo užmokesčio pažymą, o jeigu vaiko išlaikymui esate prisiteisę alimentus, gali reikėti pateikti banko išrašą apie gaunamą sumą.
Jeigu gaunamos išmokos tik iš valstybės institucijų, pvz., nedarbo draudimo išmoka, ligos išmoka ar pan., kurias moka valstybė, papildomų dokumentų pateikti nereikės.
Pateikus prašymą, savivaldybės specialistai jį išnagrinės per 30 dienų ir priims sprendimą. Apie priimtą sprendimą arba poreikį patikslinti prašymą, jus informuos asmeniškai.
Jeigu speciastai nustatys, kad jums priklauso kompensacija, savivaldybė duomenis kompensacijai apskaičiuoti perduos šilumos tiekėjui. Tuomet šilumos tiekėjas apskaičiuoja kompensacijos dydį ir sumažina mokėtiną sumą už šildymą. Ji bus nurodyta sąskaitoje už šildymą.
Kompensacija gali būti gaunama ir kai būstas šildomis kitomis energijos ir kuro rūšimis.
Tuomet, nustačius teisę į būsto šildymo kompensaciją, savivaldybė apskaičiuoja kompensacijos dydį. Apskaičiuotos kompensacijos sumą perveda į asmeniui į jo nurodytą sąskaitą.
Kokius tiksliai dokumentus reikia pateikti?
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, įsitikinti, kad kuras buvo nupirktas ir gyventojas patyrė išlaidas.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m. Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.
Pažymėtina, kad apskaičiuojant pajamas, įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Sunkiausia – gyvenantiems regionuose
Sostinėje gyventojų situacija geriausia, o mažesniuose miestuose su piniginiais iššūkiais susiduriama dažniau. Anksčiau minėtos apklausos duomenimis, Vilniuje 44 proc. gyventojų tikisi apmokėti šildymo sąskaitas be sunkumų. Tuo metu beveik ketvirtadaliui (24 proc.) mažesnių miestų gyventojų teks riboti būtinąsias kasdienes išlaidas, kad galėtų padengti šildymo sąskaitas. Didmiesčiuose ir kaimo vietovėse padėtis panaši – apie 39 proc. gyventojų sąskaitas apmokės be problemų, tačiau nemaža dalis turės atsisakyti komforto.
Didmiesčiuose gyventojai dažniau turi didesnes pajamas, todėl jų galimybės susitvarkyti su šildymo sąskaitomis yra lankstesnės. Tuo metu mažesniuose miestuose žmonės susiduria su mažesnėmis pajamomis ir didesne priklausomybe nuo kasdienio biudžeto, todėl net ir nedideli išaugę kaštai tampa rimtu išbandymu.
Kaip skaičiuojamos kompensacijos?
SADM aiškina, kad už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP (valstybės remiamos pajamos) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų atskaičius mokesčius per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Tai reiškia, kad bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikų (įvaikių) arba vienam gyvenančiam asmeniui, į jų pajamas kompensacijai skaičiuoti neįskaitoma 20 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų arba nedarbo draudimo išmokos.
Jeigu šeimoje yra abu tėvai, auginantys 1–2 vaikus, į šeimos pajamas kompensacijai skaičiuoti neįskaitoma 25 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų arba nedarbo draudimo išmokos.
Jeigu šeimoje yra abu tėvai, auginantys 3 ir daugiau vaikų, į jų pajamas kompensacijai skaičiuoti neskaitoma 30 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų arba nedarbo draudimo išmokos.
Jeigu mama arba tėtis vienas augina 1–2 vaikus – neįskaitoma 35 proc. minėtų pajamų, o jeigu 3 ir daugiau vaikų – 40 proc. minėtų pajamų.
Pavyzdžiai, kaip pasitikrinti
50 kv. m būste gyvena vienišas pensinio amžiaus asmuo, gaunantis 721 Eur pensiją.
Paskaičiuokime: 721–663=58 Eur*10 proc. = 5,80 Eur.
Suskaičiuojame, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį plotą (50 kv. m) turi mokėti ne daugiau kaip 5,80 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc.
50 kv. m būste gyvena dviejų pensinio amžiaus asmenų šeima, kurios pajamos yra 1442 Eur.
1442-(2*442=884 Eur)=558 Eur*10 proc. = 55,80 Eur.
Šiuo atveju šeima už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) turi mokėti ne daugiau kaip 55,80 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc.
70 kv. m būste gyvena šeima, turinti du vaikus, o jos pajamos 1554,78 Eur (2 MMA atskaičius mokesčius). Tokiu atveju šeimai išlaidos už būsto šildymą už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) bus kompensuojamos 100 proc.
70 kv. m būste gyvena šeima, turinti du vaikus, o jos pajamos 2872 Eur. Šiuo atveju šeima už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) turi mokėti ne daugiau kaip 38,60 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc. proc.
42 kv. m būste gyvena vieniša mama arba tėtis, auginantis 2 vaikus. Šeimos pajamos yra darbo vieno iš tėvų užmokestis. Į rankas jis gauna 2750 Eur. Skaičiuojame: 2750–35 proc. = 1787,50 Eur. Kadangi šeimoje yra trys asmenys, minusuojame kiekvienam po 2 VRP (442 Eur). 1787,50 – (3*442=1326) = 461,50 Eur*10 proc. = 46,15 Eur. Tokiu atveju šeima už būsto šildymo išlaidas turi mokėti ne daugiau kaip 46,15 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc.
Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?
SADM nurodo, kad kiekvienas asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (įprastai duomenis apie trijų praėjusių mėnesio iki kreipimosi gautas pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, išskirtiniais atvejais gali reikėti pateikti einamojo mėnesio pajamas.
Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.