Tik ne kiekvienas žino, kad darbdavys bet kada gali patikrinti, ar darbuotojas teisėtai naudojasi ligos diena.
Kasmet išlaidos socialinėms išmokoms ligos ar sveikatos priežiūros atvejais Lietuvoje sudaro nemenką sumą. Vien 2023 m. tam skirta beveik 4 mlrd. eurų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pasak „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovės Eglės Staniulionės, neretai darbuotojai naudojasi tuo, kad pirmas dvi nedarbingumo dienas apmoka ne „Sodra“, o darbdavys, tad ligos dienos atsieina kur kas didesnę sumą.
„Turbūt galėtume tai vadinti nauju virusu darbo rinkoje. Juk labai patogu: dvi dienas neva sergi, grįžti į darbą vienai dienai, vėl pasiimi nedarbingumą porai dienų – ir taip sukasi ratas. Užmokestį gauni už penkias dienas, nors realiai dirbai tik vieną. Tokie modeliai nieko nekainuoja valstybei, todėl kartais nesulaukia ir griežtesnio atsako“, – pasakoja E.Staniulionė.
O, pasak advokatų kontoros TEGOS advokatės, vyresniosios teisininkės Indrės Mažeikaitės, nėra jokių pagrindų darbuotą atleisti, net jei jis ilgą laiką ar su pertraukomis turi nedarbingumo pažymėjimą.
Anot „Bitė Lietuva“ atstovės, galimybes naudotis fiktyviu nedarbingumu palengvina telemedicina. Pakanka skambučio šeimos gydytojai, kad be realaus sveikatos patikrinimo gautum leidimą pailsėti nuo darbo.
„Išties įdomiai atrodo, kai darbuotojų sergamumas išauga ne tik sezoninių peršalimo ligų metu, bet ir vasarą, vos tik sinoptikai paskelbia gerų orų prognozes. Pasitaiko atvejų, kad kai kurie darbuotojai specialiai renkasi „pasirgti“ ilgiau, siekdami gauti ligos išmoką ir tuo pačiu ilsėtis, nenaudojant sukauptų atostogų“, – sako E.Staniulionė.
Ar galima nueiti į parduotuvę?
TEGOS advokatė paaiškina, ką gali ir ko negali asmuo laikinojo nedarbingumo metu.
Sergantysis turi laikytis gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; atlikti paskirtas gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūras.
Tačiau jis negali dirbti, kontaktiniu būdu mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose; vartoti alkoholio, narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų; negali elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
„Todėl sergantis žmogus, esant būtinybei, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę, jeigu dėl to nėra grėsmės užkrėsti kitų žmonių ir užtęsti ligos trukmę“, – papildo I.Mažeikaitė.
Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus gali nustatyti ir darbdaviai, sudarę komisiją, o tais atvejais, kai elektroniniai pažymėjimai išduoti pareigūnams ar kariams, – ir institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas ar karys.
Darbdavys negali darbuotojo specifiškai tikrinti (pvz., eiti į namus, nurodyti atvykti į darbą pasirodyti ir pan.). Tačiau, gavus informaciją, jog darbuotojas iš tiesų nesirgo, nors buvo laikinajame nedarbingume, darbdavys turi teisę sudaryti komisiją ir tirti darbuotojo pažeidimo atvejį.
E.Staniulionė priduria: darbdavys gali nurodyti papildomai pasitikrinti sveikatą.
„Pagal Lietuvoje galiojančius darbo teisės aktus darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai kas dvejus metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Bet jei kyla pagrįstų abejonių dėl darbuotojo gebėjimo dirbti – tarkim, žmogus dažnai serga ir tai trukdo darbui, galima jo paprašyti pateikti naują sveikatos medicininę pažymą“, – sako telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė.
O kas tuomet?
„Asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Jei sužinoma, kad darbuotojas iš tiesų nesirgo, bet ligos išmoką gavo, tiek „Sodra“, tiek darbdavys gali reikalauti darbuotojo atlyginti patirtą žalą – sugrąžinti gautą ligos išmoką“, – komentuoja I.Mažeikaitė.
Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 proc. ir didesnė negu 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Darbdavys vidiniuose teisės aktuose įtvirtina ligos išmokos dydį ir juo vadovaujasi apskaičiuodamas ligos išmoką už pirmas dvi nedarbingumo dienas. Nuo trečios ligos dienos „Sodra“ kompensuoja tik 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Išduoda ir socialiniai tinklai
Personalo specialistės E.Staniulionės teigimu, dar vienas būdas atskleisti darbuotojų piktnaudžiavimą nedarbingumu – socialiniai tinklai. Yra buvę atvejų, kai darbuotojas praneša apie ligą, o kolegos pastebi, jog tuo metu jis viešina atostogų nuotraukas iš pajūrio.
„Yra tekę ir man važiuoti aplankyti neva sergančio darbuotojo su kilogramu obuolių, bet paaiškėjo, kad reikėjo važiuoti į paplūdimį. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į „Sodrą“ su įrodymais – socialinių tinklų nuotraukų pakanka, kad „Sodra“, išnagrinėjusi konkretų atvejį, atšauktų ligos išmoką“, – sako pašnekovė.
Kelionė į užsienį gali ir neišdegti
Savo ruožtu „Sodra“ pabrėžia: laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką.
Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus pažeidžia gydytojo nustatytą gydymo režimą ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.
Svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš įvairių institucijų gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką. Tad jei turėdami biuletenį susiruošite į užsienį, apgaulė gali išaiškėti.