„Pradinio įnašo reikalavimas pirmo būsto pirkėjams mažinamas nuo 15 proc. iki 10 proc.“, – penktadienį žurnalistams teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, akademiniai ir LB atlikti tyrimai rodo, kad pirmojo būsto paskolų gavėjų rizikingumas yra mažesnis, kadangi, nors tai paprastai yra jaunas žmogus ar jauna šeima, dažniausiai tai jų vienintelis nekilnojamas turtas (NT).
Anot G.Šimkaus, šiuo metu žmogui, uždirbančiam vidutinį darbo užmokestį ir kas mėnesį nuo pajamų sutaupančiam po 10 proc., būsto Vilniuje pradiniam įnašui gali prireikti 10 metų.
Griežtina sąlygas antrajam būstui
Taip pat keičiamos pradinio įnašo sąlygos antroms ir paskesnėms būsto paskoloms, taip pat siekiama užtikrinti būsto paskolų gavėjų atsparumą galimiems palūkanų normų svyravimams.
G.Šimkus atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. imantiems antrą ir paskesnę būsto paskolą, kai turima paskola dar nėra grąžinta, taikomas 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas. Visgi, anot jo, buvo išimtis, jog šio įnašo dydis gali būti 15 proc., jei turimos paskolos ir užstato santykis yra mažesnis nei 50 proc.
Paskutiniais metais sparčiai augus NT ir pirmojo būsto kainoms, ši sąlyga, anot jo, pradeda tenkinti vis daugiau būsto turėtojų. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad nuo rugpjūčio pradinis įnašas galės būti iki 15 proc. tuo atveju, kai norintieji imti antrą ar paskesnę būsto paskolą jau yra grąžinę daugiau nei pusę kiekvienos ankstesnės turimos būsto paskolos sumos.
Taip pat LB valdybos pirmininkas pabrėžia, kad remiantis paskutiniais metais matytais palūkanų normų pokyčiais, svarbu, jog paskolų gavėjai būtų atsparūs galimiems tolimesniems svyravimams.
„Remiamės tuo, ką matėme paskutiniais metais, palūkanų normos išaugo ir sparčiai, ir reikšmingai per pastarųjų kelerių metų laikotarpį. Aišku, dabar jos nukritusios, atsižvelgiant į kainų raidą tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje. Tai parodė, kad svarbu peržiūrėti paskolos įmokos ir pajamų santykį, siekiant sumažinti palūkanų normų svyravimų įtaką skolininko rizikingumui“, – sakė jis.
Pagal tai, LB keičia paskolų įmokų ir pajamų sąlygų reikalavimą – nuo rugpjūčio įmoka negalės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Kaip skelbia LB, su šiuo pakeitimu palūkanų normos testas taps griežtesnis – bus patikrintos paskolos gavėjo galimybės skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., t. y. 1 proc. punktu didesne norma, nei tikrinama dabar.
„Yra įvairių vertinimų dėl to, mes turime savo. Vis tik pirmame etape reikia kalbėti apie tai, kad tai turės didžiulį poveikį NT rinkai, turbūt būtų ankstyva taip apibendrinti. Mes vertiname, kad pirmame etape antrą pakopą turėtų palikti mažiau pasiturintys, mažiau sukaupę ir socialiai labiau pažeidžiami asmenys, kurie tuos pinigus skirs vartojimui, o ne investavimui ar NT. Todėl manome, kad yra tikslinga ASN pokyčių įsigaliojimą numatyti šiek tiek vėliau“, – teigė centrinio banko vadovas.
LB skaičiuoja, jog įsigaliojus pakeitimams, per trejus metus NT kainos galėtų augti 1,6 proc. Vis tik, anot G.Šimkaus, sudėtinga vertinti galimą NT mokesčio, antros pakopos pakeitimų įtaką.
LB sprendimas sušvelninti pradinio įnašo reikalavimus norintiems įsigyti pirmą būstą gali duoti priešingą efektą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiasis ekspertas Leonardas Marcinkevičius. Anot jo, tai kaip tik gali sumažinti būsto prieinamumą dėl spartesnio kainų augimo.
Pasak ekonomisto, pinigų pasiūla šiuo metu atsigauna. Jis atkreipia dėmesį, kad M2 pinigų kiekis rinkoje per metus išaugo iki 59,1 mlrd. eurų.
„Jis artėja prie 2023 m. pradžios lygio. Lietuvoje fiksuotas 9,4 proc. augimas per metus, kai euro zonos vidurkis vos 2,9 proc. Tai rodo didėjantį likvidumą ir infliacinį spaudimą“, – pranešime cituojamas L.Marcinkevičius.
Pasak LLRI, M2 pinigų kiekis rinkoje susideda iš banknotų, monetų ir indėlių, kurie iš karto gali būti keičiami į grynuosius pinigus arba panaudoti atsiskaitymams negrynaisiais ir indėlių, kurių terminas yra trumpesnis nei du metai arba tų, kurie išmokami įspėjus prieš tris mėnesius.
Anot instituto atstovo, būsto kainos ir be šių LB sprendimų pakilo maždaug 10 proc. per metus, paklausą jau dabar palaiko augančios pajamos ir atsigavęs kreditavimas, o prie viso to prisidės dar kitais metais įsigaliojanti antrosios pensijų pakopos reforma.
„Antros pensijų pakopos lėšų išsiėmimas dar labiau kaitins rinką. Numatyta, kad gyventojams atsiimant lėšas ekonomiką pasieks dar 5,9 mlrd. eurų iš pensijų fondų – tai gali reikšti dar bent 10 proc. pinigų pasiūlos augimą ir papildomą kainų spaudimą“, – teigia L.Marcinkevičius.
„Rezultatas: vietoj lengvesnio įperkamumo, dar didesnės būsto kainos visiems“, – apibendrina ekspertas.
Naujienų agentūra ELTA primena, jog ANS jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antrų ir investicinių, būsto paskolų srautą.
LB teigimu, nuo 2011 m. Lietuvoje veikiantys nuostatai sėkmingai užtikrina tvarius skolinimo standartus būsto paskolų rinkoje ir apsaugo vartotojus nuo perteklinio įsiskolinimo, o šių priemonių veikimas yra nuolat stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą esamomis rinkos sąlygomis.