Šoko į viršų
Pasak jo, labiausiai pastaruoju metu brango šokoladas ir kava.
„Ši grupė išsiskyrė labai dideliu kainos augimu.
Augimą galima paaiškinti žaliavos kainų šuoliu, bet jei kalbėtume apie kakavą, tai jos kaina jau yra pakritusi nuo savo piko. Ji kainavo apie 13 tūkst. eurų už toną, o dabar nusileido iki žemiau nei 7 tūkst.
Šokolade mes matome, kad kaina pakilo ne tik skaičiais, bet sumažėjo ir produkto tūris, atskirais atvejais, net kokybė. Tai fiksuojama kaip naujas standartas ir niekas „atstatymo“ nedaro“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ išskyrė jis.
Tarp labiausiai brangusių maisto produktų – ir obuoliai. Tam, anot jo, įtakos turėjo prastas šiųmetis derlius.
„Dar brangsta kiaušiniai, vištiena. Priežasčių tam gali būti daug. Viena jų – ligos, kurios pasireiškia masiškai net mūsų regione. Žiemą tuzinas kiaušinių JAV kainavo daugiau nei 10 dol., buvo sunku juos gauti.
Dar brangsta aliejus, mėsos gaminiai. Kalbant apie pastaruosius, kas anksčiau buvo iš kiaulienos, dabar pasidaro su kiauliena su vištiena. Ne tik brangsta pats produktas, bet prastėja ir jo sudėtis“, – kalbėjo A. Vizickas.
Šiuo metu, kaip išskyrė, stebimas ir pieno produktų brangimas. Prie vieno iš prekinių ženklų produkcijos kainos, kaip sakė, prisidėjo maždaug 10-15 centų.
„Jei pienas kainavo 1,69 Eur, dabar jis kainuoja 1,79 Eur“, – pavyzdį pateikė ekspertas.
Užsimena apie prekybininkų apetitą
Anot A. Vizicko, galima išskirti, kad šiuo metu yra atpigusi pigiausia arbata.
„Kažkiek pinga ryžiai, bet iki kainos lygio prieš pabrangimą dar labai toli.
Pinga cukrus, tačiau – dėl akcijų, kurias turi praktiškai visi prekybininkai. Tai rodo, kad tiesiog yra per aukšta reguliari kaina, bet niekas nenori jos koreguoti ir skelbia akcijas.
Galiausiai, kaip išskyrė, bendrai jis manantis, kad žaliavų kainų kilimas prekybininkams ir gamintojams suveikė kaip paskata pakelti kainas.
Galiausiai, kaip išskyrė, bendrai jis manantis, kad žaliavų kainų kilimas prekybininkams ir gamintojams suveikė kaip paskata pakelti kainas.
„Visi supranta, kad jei šiemet prastas derlius, kitais metais galimai jis bus geras, o kalbant apie kavą, kakavą – juk dirbama ir su tam tikrais likučiais, kurie nepasibaigia čia ir iškart“, – sakė jis.
Kaip pridūrė, reikia suprasti, kad Lietuva „perlipo“ ES maisto kainų vidurkį, o, lyginant, kai kurios kategorijos „atrodo tiesiog įspūdingai.“
„Yra mažesnė konkurencija rinkoje, galimybė nustatinėti kainas , o paritetą pasiekti nekonkuruojant.
Kitas veiksnys, tikriausiai, yra PVM. Esame viena išimtinių rinkų, kur taikomas pilnas PVM, nes kai kuriose rinkose jis yra dalinis ar nulinis.
Be abejo, prie visko prisideda ir vidiniai veiksmai, kas skatina kainų augimą“, – apie gana staigų MMA augimą Lietuvoje kalbėjo jis.
Kokių kainų laukti Kalėdoms
Anot A. Vizicko, artėjančios šventės taip pat gali atnešti tam tikrų pokyčių prekių lentynose.
„Efektas būna labai įvairus <...>. Dažniausiai būna, kad prieš jas vyksta tam tikras pabrangimas, kad per jas būtų galima „pabarstyti“ didesnes nuolaidas. Tokia tendencija buvo.
Šiuo metu – sunku pasakyti, bet kai kurie apyvartų rodikliai tam tikriems tinklams nėra palankūs ir, galimai, jie bandys ieškoti agresyvių formų, kaip klientus pasikviesti būtent pas save. Tam tikrą „agresiją“ pastebime iš „Rimi“ <...>, tam tikrose prekėse jie mažina kainas. Paprastai tai nebūna ilgalaikis efektas, tik demonstravimas, bet kaip tai paveiks visus kitus žaidėjus, pasakyti sunku.
Visgi nusistovėjusi tendencija tokia, kad rudeniop kainos kyla, gruodžio mėnesį privilioti pirkėjams „pabarstoma“ akcijų. Tada pasireiškia bandos efektas, visi bėga pirkti, nes galvoja, kad pritrūks, būna didelės eilės“, – aptarė jis.
Kaip apibendrino, šiemet šventinis stalas kainuos brangiau.
„Per metus turime 6-8 proc. infliaciją ir ji niekur nedings, o kai kurie produktai jau yra pabrangę, tad maisto krepšelis bus brangesnis“, – sakė ekspertas.
Kainos toliau kils
Pasak A. Vizicko, formuojamas kitų metų biudžetas ir MMA didėjimas su savimi gali atsinešti ir spartesnį maisto kainų kilimą.
„Taip pat girdime apie dyzelino akcizo kilimą, o tai yra pretekstas kelti kainas.
Vienintelis dalykas, kuris gali tai stabdyti – didesnė konkurencija, bet jos mes nestebime“, – teigė jis.
„Mes turime labai ilgai susiformavusią šią rinką, kurioje galima užkelti kainas ir dalinti nuolaidas ir tai daro ne vienas tinklas, bet visa didžioji dauguma.
Sutvarkyti tokią pelkę nėra paprastas dalykas. Reikia nuoseklaus ir strateginio mąstymo, kaip tai pakeisti“, – sakė A. Vizickas.