Naujienų portalo Lrytas kalbintas IT ekspertas Stansislovas Kalašnikovas, padedantis žmonės atgauti pavogtas socialinių tinklų paskyras, pabrėžia, kad programišiai tobulėja taip sparčiai, kad šie aplink pirštą apvynioja net patyrusius IT specialistus. Kartą jam teko padėti verslininkui iš kurio banko sąskaitos programišiai nušvilpė net 75 tūkst. Eur.
Tiesa, savo paskyras socialiniuose tinkluose nesunkiai galima prarasti ir kitais būdais, todėl perfrazavus gerai žinomą posakį galima sakyti: „Tik devynis kartus įvertinus, kad saugu – spausk ant interneto nuorodos.“
Įtarimus sukėlė keistas klausimas ir didelė skuba
Galite nė nesuprasti, kad sukčiai kėsinasi į jūsų pinigus: specialistai pasidalijo patarimais, kaip juos atpažinti
Socialiniuose tinkluose didelio dėmesio sulaukė istorija, kuria pasidalijo gyventojas Andrius. Jis dėsto, kad „Messenger“ programėlėje gavo žinutę nuo savo kaimynės, gyvenančios toje pat gatvėje. Jos klausimas vyriškį šiek tiek nustebino. „Andriau, koks tavo telefono numeris?“, – žinutėje teiravosi ji.
Jam įtarimą sukėlė tai, kad kaimynė jo numerį tikrai turėjo. Vis tik įvertinęs jos garbų amžių, pamanė, kad galbūt jį pametė ir telefono numerį nusiuntė. Nieko nelaukiant, jo telefone naujas pranešimas – atėjo atėjo SMS žinutė.
Susiję straipsniai
„Dar nespėjus perskaityti, vėl į „Messenger“ ateina žinutė su prašymu, kad jai atsiųsčiau kodą, kurį ką tik gavau. Pagalvojau, kokį žaidimą ji čia žaidžia, juk moteris – rimta. Bet gal pensininkai kokioje viktorinoje dalyvauja?“, – pamanė jis ir nusiuntė jai šešių skaitmenų kombinaciją. SMS žinutės siuntėjas, pasivadinęs SOCIOS, Andriui buvo visai negirdėtas.
Po to viskas vyko labai greitai. Po minutės jis vėl gavo savo kaimynės žinutę „Messenger“. Žinutėje jau nebe prašymas, o paveikslėlis su „Maxima“ logotipu ir džiugia žinia, kad jiedu loterijoje laimėjo prizą – 1360 Eur.
„Galvoje suveikė blaivus kritinis mąstymas – kas bus toliau? O po minutėlės – nauja informacija. Šį kartą jau paveikslėlis su SEB banko logotipu, apačioje – tipiška telefoninių sukčių internetinė nuoroda“, – prisimena Andrius.
Nuorodos jis, žinoma, nespaudė. Vietoje to – skubiai užblokavo kaimynę ir jai netrukus paskambino. Senjorė prisipažino, kad į jos programėlę buvo įsilaužta.
Laiškai tokie tikroviški, kad ant jų pasimauna net IT specialistai
Tokia istorija nei kiek nestebina IT specialisto S.Kalašnikovo.
Pasak jo, tokių istorijų – daugybė, o jį kreipiasi nemažai tautiečių, dėl skirtingų priežasčių netekusių paskyrų. Į įsilaužėlių paspęstus virtualius spąstus pakliūva net verslininkai ir užkietėję IT specialistai.
Stanislovas tikina, kad yra daugybė būdų netekti savo paskyrų, todėl reikia būti itin budriems.
Anot jo, pats paprasčiausias būdas atsisveikinti su savo socialinio tinklo paskyra – spustelti ant netikros nuorodos, kurią siunčia „Facebook“, „Instagram“ ar kito socialinio tinklo administratoriais apsimetę sukčiai. Jie laiške informuoja, kad jūs neva pažeidėte standartus, todėl atsidūrėte administratorių akiratyje. Sukčiai laiške ar žinutėje dėsto, kaip galite sau padėti. Dažniausiai jie siūlo užpildyti anketą, o tai padarius – tą pačią akimirką netenki savo profilio, pakeičiamas paskyros slaptažodis.
Patyręs IT specialistas užtikrina, kad kartais tokie laiškai būna padirbti taip kokybiškai, kad ant jų pasimauna net patyrę IT specialistai.
„Man vienas IT specialistas atsiuntė jam adresuotą laišką, kurį gmail pašte. Jį siuntė hakeriai. Viskas buvo taip tikroviška, pradedant atvaizdavimu, baigiant turiniu. Jo prašyta įvesti kodą patvirtinimui. Taip ir nulaužė jo paskyrą“, – apie tai, kad ant sukčių kabliuko užkimba net patyrę ekspertai kalba S.Kalašnikovas.
Tik grįžęs iš atostogų pamatė, kad iš sąskaitos nušvilpta 75 tūkst. Eur
Jis taip par atkreipia dėmesį į tai, kad įsilaužėliai nestovi vietoje ir dalis jų be didelių pastangų apeina net dviejų faktorių autentifikaciją. Dėl to jis gyventojus primygtinai ragina nesinaudoti viešai prieinamu bevieliu internetu gatvėse, oro uostose, kavinėse ar oro uostuose.
„Visuomet savo sekėjus įspėju vengti viešo interneto. Hakeriai sėdi prisijungę prie tinklo, skenuoja visą informaciją ir laukia, kada galės pasisavinti duomenis. Jie iššifruoja dvigubas apsaugas, šifre susiranda slaptažodžius, perima paskyras ir pridaro daug ir didelių problemų.
<...> Į mane ne kartą kreipėsi taip nukentėję žmonės. Patikėkite, dabar dvigubas apsaugas įsilaužėliai pereina kiaurai. Jeigu nėra kitos galimybės ir viešo wi-fi labai reikia, visada rekomenduoju bent jau VPN programėlę naudoti“, – pataria IT specialistas.
Perėmus paskyras dažnai nusitaikoma į valdomus verslo puslapius. Programišiai pašalina senus administratorius ir prideda naujus. Jei paskyros reklamos valdymo skydelyje pridėta banko kortelė – už visus sąskaitoje esančius pinigus užperka reklamos.
„Buvo atvejis, kai žmogus taip neteko 75 tūkst. Eur. Jis tuo metu atostogavo, bet gaudavo pranešimus, kad jam nuskaičiuojami pinigai, jie vis kapsėjo už reklamą. Jis į tai pažiūrėjo pro pirštus, nes jis turėjo verslą ir tos reklamos būdavo reguliariai užsakomos. Tik grįžęs namo pamatė, kad nuplaukė 75 tūkst. eurų. Paprastai būna uždedami limitai, kad vienu metu nebūtų galima išleisti daugiau nei, tarkime, 300 Eur. Bet nustatymus įsilaužėliai pakeičia, limitus – padidina. Jie iš pradžių nustato sąlyginai nedideles sumas, kad „Facebook“ algoritmams nesukeltų įtarimo“, – patikina S.Kalašnikovas.
Pirmas žingsnis, kurį privalu atlikti pastebėjus, kad pinigai nurašomi nuo sąskaitos, – kreiptis į banką, kad būtų užblokuota kortelė.
Anot IT specialisto, pasikreipus į „Facebook“ kartais pavyksta ir atgauti pinigus už reklamą. Tiesa, tokie procesai užtrunka, o kartais susigrąžinti pavyksta ne visą sumą, o kartais savo teisybės įrodyti nepavyksta.