Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė sako, kad šiemet būsto rinkoje stebimas didesnis aktyvumas. O ypač – antroje metų pusėje. Vis tik žvelgiant į istorinę perspektyvą išskirtinumo nematyti.
„Aktyvumas yra didesnis negu 2023, 2024 m., bet ilgo laikotarpio tendencijas atitinkame.
Kita vertus, tas aktyvumas Lietuvoje nėra tolygus. Daugiausia jis yra padidėjęs didmiesčių žiedinėse savivaldybėse, ypač – Vilniaus apskrityje. Tuo metu atskirose kitose apskrityse aktyvumas lieka žemesnis ir 10 ar net beveik 20 proc.“, – LB Nekilnojamojo turto konferencijoje ketvirtadienį tendencijas apžvelgė N.Valinskytė.
Aiškėja, kad rinkos aktyvumą skatina gyventojų būsto įsigijimai su paskola – prie to prisidėjo mažėjančios palūkanų normos. Pavyzdžiui, Vilniuje apie 40 proc. būstų savoms reikmėms yra įsigyjama su paskola. Vis tik nemaža dalis būsto sandorių dengiama ir savomis lėšomis.
O metinis būsto kainų augimas šiuo metu siekia apie 13 proc. Anot N.Valinskytės, prasčiausias būsto įperkamumas yra Vilniuje.
„Čia gyventojui reikia net ir apie 8–7 kartų, lyginant su metinėmis pajamomis, kad pajėgtų įsigyti tinkamo dydžio vidutinį būstą“, – skaičiavo ekspertė.
Ji paskaičiavo ir kiek laiko gyventojui reikėtų taupyti pradiniam įnašui. Jei taupymui būtų atidėta 10 proc. gyventojų pajamų, tai siekiant įsigyti vidutinį būstą Vilniuje su paskola vieno asmens namų ūkiui reikėtų taupyti 10 metų.
„Išsiskiriant būsto kainų ir pajamų tendencijoms, ši trukmė gali ir tolti“, – dėmesį atkreipė N.Valinskytė.
Toks skaičiavimas atliktas atsižvelgiant ir tendencijoms, kurios atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja 1 asmens namų ūkių. Tai reiškia, kad yra ne tik sunkiau sutaupyti pradiniam įnašui, bet ir didėja poreikis didesniam būstų skaičiui.
„Vilniuje metinis gyventojų prieaugis buvo gerokai didesnis negu naujų, baigtų pastatyti būstų skaičius.
<...> Stebime tokią tendenciją, kad namų ūkių skaičius Lietuvoje jau gali pradėti viršyti būstų skaičių. Tai reikštų, kad statybų ir plėtojimo tempai galėtų būti ir intensyvesni“, – įžvalgomis dalijosi ekspertė.
Tiesa, nors nuo 2026 m. gyventojai galės atsiimti dalį antroje pensijų pakopoje sukauptų pinigų, LB skaičiuoja, kad sumos mediana siekia 3,5 tūkst. Eur, o šios sumos dažniausiai nepakanka pradiniam įnašui. O tokių, kurie galėtų atsiimti didesnes sumas, yra mažiau.
Kitas įdomus niuansas – daugelyje šalių yra teikiama pirmenybė nuosavam būstui, tačiau Lietuvoje šis rodiklis yra kone didžiausias Europos Sąjungoje. N.Valinskytė pastebi, kad beveik 90 proc. namų ūkių gyvena nuosavuose būstuose.
Vis tik didėja ir nuomos patrauklumas, mat nuomos rinkoje stebimas mažesnis kainų augimas. Tiesa, būsto paskolos ir nuomos įmokų dydžiai yra susilyginę – skaičiuojama, kad tiek už paskolą, tiek už nuomą gyventojai moka apie 30 proc. savo reguliarių pajamų.