Bendrai skaičiuojama, kad dėl situacijos, susiklosčiusios avialinijų „LOT Polish Airlines“ lėktuvui Vilniaus oro uoste nuslydus nuo riedėjimo tako, buvo paveikti beveik 7 tūkst. keleivių.
28 skrydžius teko atšaukti, o 16 – vėlavo arba vėluos išskristi ketvirtadienį. Dar keliolika skrydžių buvo užbaigti visai ne Vilniaus oro uoste, o Kaune, Rygoje (Latvija) ar Gdanske (Lenkija).
Su skrydžių kompensacijomis dirbantis advokatas Nerijus Zaleckas portalui Lrytas atsakė į klausimą, šiuo metu aktualų ne vienam keleiviui – kokios kompensacijos priklauso tokiu atveju? Asmenine patirtimi pasidalijo ir jungiamojo skrydžio į Bankoką (Tailandas) trečiadienį taip ir nesulaukusi keleivė.
Kai trikdžiai patiriami ne dėl oro linijų kaltės
Anot specialisto, nesvarbu, dėl kokių priežasčių skrydis vėluotų, keleiviai turi galimybę gauti kompensaciją už patirtas maisto, gėrimų ar nakvynės išlaidas. O tuo atveju, kai skrydis yra atšaukiamas, dar gali susigrąžinti sumą, sumokėtą už kelionės bilietą, arba prašyti alternatyvaus skrydžio.
O standartinė fiksuota kompensacija, siekianti nuo 250 Eur iki 600 Eur, keleiviui priklauso tik tais atvejais, kai skrydžio sutrikdymas įvyksta dėl oro linijų kaltės. Šiuo atveju keleiviai, kurių skrydžiai buvo paveikti dėl pastarojo incidento Vilniaus oro uoste, tokios kompensacijos gauti negali, nes skrydį vykdančios avialinijos trikdžių aplinkybių kontroliuoti negalėjo.
„Po tokių įvykių keleiviai dažnai mano, kad jiems priklauso ši kompensacija, nes jie kažkur pavėluoja nuskristi. Akivaizdu, kad kai oro uostas yra uždarytas, keleiviai nei išskris, nei atskris – juos nukreips į kitą oro uostą arba atšauks skrydžius.
Tačiau bendra taisyklė – dėl tokio įvykio sutrikus skrydžiams, jų keleiviams kompensacijos nepriklauso. O to lėktuvo, kuris nutūpė, keleiviai atvyko laiku“, – aiškino advokatas.
Pataria oro uoste per daug neišlaidauti
Tuo metu dėl maisto, gėrimų, nakvynės ir bilieto kainos kompensavimo galioja visai kitokia tvarka.
„Po 2, 3 ar 4 valandų laukimo oro uoste, priklausomai nuo skrydžio atstumo, turi suteikti maisto ir gėrimų. O jeigu tenka laukti per naktį, tai tuomet turi suteikti nakvynę ir transportą iki viešbučio ir atgal į oro uostą.
Pats tokioje situacijoje esu buvęs ne vieną kartą. Paprastai oro linijos pasiūlo pačios. Būna, kad informuoja lėktuve arba oro uosto informaciniai taškai pasako, kur reikia nueiti ir pasiimti maisto kuponus, o po to – oro uoste jais pasinaudoti. Lygiai taip pat dėl nakvynės“, – pasakojo N.Zaleckas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad būna ir tokių situacijų, kai kuponai nėra suteikiami. Tokiu atveju, anot pašnekovo, keleiviai gali patys nusipirkti maisto, gėrimų ar pasirūpinti nakvyne, tačiau turi išsaugoti mokėjimo kvitus, o vėliau – atskira tvarka prašyti kompensacijos. Tuomet yra grąžinama pilna suma.
„Svarbu neišlaidauti taip stipriai – nepirkti brangaus šampano ar neapsistoti labai brangiame viešbutyje. Esame susidūrę su žmonėmis, kurie negavo kuponų ir oro uoste stipriai išlaidavo, daug valgė, gėrė brangius gėrimus ir po to norėjo gauti kompensaciją, tai jau yra sunku.
Esu pats kažkada gavęs kuponų – paprastai tai būna suma, kurios užtenka nusipirkti pavalgyti, vandens ar sulčių. Avialinijos turi pasirūpinti žmogumi, bet neturi jam suruošti puotos. Avialinijoms tai irgi nuostolis, bet yra įstatymas, kuris įpareigoja pasirūpinti“, – taip pat sakė advokatas.
Kartais kelionės tęsti keleiviui nebeapsimoka
Dar vienas niuansas – skrydžio bilieto kainos padengimas. Pastarasis šiuo atveju keleiviams taip pat priklauso, tačiau yra keli aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.
„Kai yra atšaukiamas skrydis, keleiviui reikėtų įsivertinti, ar jis nori tęsti kelionę. Jeigu atšaukia skrydį, turi grąžinti bilieto kainą, bet galbūt keleiviui tai neapsimoka, nes bilietai yra jau pabrangę.
Tuomet jis gali prašyti alternatyvaus skrydžio artimiausiu metu, nes pinigų grąžinimas yra viena iš alternatyvų. Jei pasinaudoji teise atgauti pinigus – nebegali reikalauti alternatyvaus skrydžio“, – pasakojo N.Zaleckas.
Jeigu avialinijos pačios nepasiūlo alternatyvaus skrydžio, keleivis jį gali susirasti savarankiškai, o tuomet prašyti kompensuoti išlaidas. Tačiau iš pradžių galimus variantus reikėtų aptarti su oro linijų atstovais oro uoste.
Negalėjo pasinaudoti nei maisto kuponais, nei suteikta nakvyne
Iš Vilniaus oro uosto į Helsinkį (Suomija), o vėliau – Bankoką turėjusi išskristi, bet Lietuvoje taip ir pasilikusi Laura portalui Lrytas sutiko papasakoti apie savo kryžiaus kelius, kuriuos jai oro uoste teko patirti trečiadienį laukiant skrydžio.
Kadangi skrydis į Helsinkį vėlavo, moteris gavo alternatyvius kelionės bilietus – jau kiek pakoreguota kelionė turėjo vykti skrendant iš Vilniaus į Rygą, tuomet – į Helsinkį, o kitą dieną jau ir į Bankoką.
Tačiau skrydis į Rygą vėlavo, todėl ir šis kelionės planas sugriuvo.
„Buvo tokia situacija, kad nėra, ką daryti, nes jokioms avialinijoms neįmanoma prisiskambinti. O norint paklausti žmonių, turi vėl eiti į check in’ą, kai jau praėjai visas saugumo patikras, tada klausti jų ir vėl grįžti. Bet tu jau bilietą panaudojai – tai ką tada daryti? Prašyti naujo bilieto? Visiškas chaosas“, – patirtį prisiminė moteris.
O oro uoste gautais maisto ir gėrimų kuponais lietuvei taip ir nepavyko pasinaudoti, mat bandant atsiskaityti, jie paprasčiausiai nesuveikė. Ji sako gavusi kelių skirtingų sumų kuponus, kurių vertė siekė nuo 6 iki 17 Eur.
Nepavyko užsisakyti ir viešbučio kambario, nors keleivei buvo atsiųsta žinutė, kad jai suteikiama nakvynė Vilniuje.
„Valandą laiko man niekas neveikė, rodė, kad yra ieškomas kambarys. Tada paskambinau tetai – gerai, kad aš turėjau alternatyvą, kur Vilniuje nakvoti. Bet kaip kitiems daryti, tai nežinau“, – neslėpė Laura.
Taigi, trečiadienį 16 val. vakaro į oro uostą atvykusi moteris nieko nepešusi jį paliko tik ketvirtadienį 1 val. nakties.
Galiausiai 4 val. ryto Laura sulaukė informacijos apie skrydį, kuris suplanuotas penktadienį. Dabar kelionės tikslą moteris turėtų pasiekti skrisdama iš Vilniaus į Amsterdamą (Nyderlandai), o iš ten – jau į Bankoką. Tiesa, už naujus skrydžio bilietus merginai mokėti nereikėjo – kelionės kaina buvo padengta.