Tiems, kurie kalėdinės dvasios dar nespėjo pajausti, kelionė į Latvijos sostinę gali viską pakeisti. Po savaitgalio išvykos namuose oficialiai paskelbta kalėdinių dainų maratono pradžia, o širdį šildo jaukūs prisiminimai.
Grįžusi sužinojau, kad aplankyti šventiniu ritmu pulsuojančią Rygą ketina ir kelios draugų poros. Jei prieš kelionę dėl tokio sutapimo būčiau nusistebėjusi, tai dabar tokia žinia atrodo savaime suprantama, nes vaikštant šio miesto gatvėmis lietuvių kalbą buvo galima išgirsti kur kas dažniau nei latvių.
Vieni draugai šia kryptimi nusprendė patraukti jau nutuokdami, kad veiklos mieste nepritrūks, kiti – dar ne visai žinojo, ko tikėtis.
„Parduotuvės, kavinės savaitgaliais dirba?“ – teiravosi man sugrįžus į Vilnių.
Penktadienį vakare po kelionės autobusu pasidėjus daiktus ir išėjus pasižmonėti, kiek toliau nuo senamiesčio esančios gatvės galbūt ir galėjo pasirodyti apytuštės. Ypač – turint omeny, kad ant nosies savaitgalis.
Tačiau kuo arčiau Domo aikštės, kurioje ir stovi Rygos žaliaskarė, tuo daugiau miesto gyventojų ir svečių šurmulio buvo girdėti. O ir restoranuose bei baruose gyvybės netrūko – užsukus į keletą jų, reikėjo gerai paieškoti vietos prisėsti. Kai kur žmonėms jau teko stoviniuoti.
Maloniai nustebau, kai gana vėlyvą vakarą galiausiai atėjus prie pagrindinės miesto eglės, čia tikrąja to žodžio prasme radau vakarėlį. Lemputėmis papuošti kalėdinės mugės nameliai švietė jau iš toli, juose įsikūrę prekeiviai pilstė dar garuojančius gėrimus, o visa Domo aikštė buvo pripildyta mugės lankytojų.
Pastarieji ne tik vaikštinėjo, fotografavosi ar susidomėję apžiūrinėjo, ką pardavinėja prekeiviai, bet ir šoko. Šokančių žvilgsniai buvo nukreipti į vieną išskirtinį mugės namelį raudonu stogu. Po juo įsitaisęs didžėjus, kuris ir rūpinosi, kad mugės lankytojai nesušaltų ir patrepsėtų kojomis.
Paskutinė daina sugrojo 23 val. vakaro. Iki tol dar spėjau paragauti karšto vyno. Perkant gėrimus, reikia sumokėti 2 eurų užstatą už daugkartinį puodelį, mat Rygoje, kaip ir Vilniuje, taikoma depozito sistema. Užstatą galima atgauti sugrąžinus panaudotą daugkartinį puodelį. Kadangi puodelis pasirodė kaip geras suvenyras, pirmąjį nusprendžiau pasilikti.
Tačiau į mugę sugrįžus kitą dieną, puodelio su savimi nesinešiau – tiesą pasakius, nežinau, ar apskritai jį būčiau galėjusi panaudoti duodama prekybininkui, kad šis čia įpiltų kitą perkamą gėrimą. Taigi, kai sekmadienį mugėje pirkau karštą Rygos balzamą, ir vėl teko mokėti už daugkartinį puodelį. Ir taip – perkant visus gėrimus, net ir kavą.
Nors prieš tokią sistemą nesu nusistačiusi, juolab kad bent jau Vilniaus mugėje šiukšlių šiemet tikrai atrodo mažiau, pastebėjau, kad puodelio grąžinimas – kiek komplikuotas reikalas. Mat bent jau Rygoje prie taros surinkimo stotelės buvo nusidriekusi nemenka eilutė.
Kalbant apie gėrimų kainas, Vilniaus ir Rygos mugėse jos mažai skiriasi. Neskaičiuojant užstato, karštas vynas Rygoje kainavo 5 eurus. Skirtumas tas, kad čia siūloma vieno dydžio tara, o Vilniuje jų yra dvi. Mažesnis puodelis karšto vyno kainuoja 5 eurus, didesnis – 7 eurus.
Kaip jau galima suprasti, karštas vynas – ne vienintelis alkoholinis gėrimas, parduodamas mugėje. Nors toli gražu ne tokių tikslų vedina čia apsilankiau, per daug neišsiplečiant verta pasakyti, kad šių gėrimų asortimentas čia gana platus. O mano jau minėtas karštas Rygos balzamas, panašu, Latvijos sostinėje ne ką mažiau populiarus už karštą vyną. Balzamo kaina mugėjė – 6 eurai (ir vėlgi – neskaičiuojant užstato už daugkartinį puodelį).
Bet juk vien gėrimais gyvas nebūsi, tiesa? O tam, kad pavalgytum, eiti į aplink mugę esančius restoranus ar kavines visai nebūtina. Viduramžių tematikai būdingais rūbais apsirengę vyrai lankytojams serviruoja čia pat – kalėdiniame Rygos miestelyje – ruoštą maistą.
Už dubenį tirštos „soliankos“ – 5 eurai, iešmą vištienos ar kiaulienos šašlykų – 10 eurų, šonkauliukai – taip pat po 10 eurų, kiaulės koja – 14 eurų, o kiaulės ausis – už 6 eurus. Dar galima nusipirkti vietoje keptų bulvinių blynų, dešrelių, lašišos, silkės ir daug kitų patiekalų. Norintiems saldžiau, yra ir pyragų, blynelių ar vietoje kepamų imbierinių sausainių.
Tokia koncepcija ne tik palengvina itin gerai svetimo miesto nepažįstančio turisto dalią, bet ir suteikia jaukumo. Tik įsivaizduokite – vaikštote aplink žaliaskarę, klausotės kalėdinių dainų (didžėjus be muzikinio takelio nepaliko ir vidury baltos dienos!), o visai šalimai kūrenamas laužas skleidžia šilumą, nosį kutena malonūs kvapai.
Kita vertus – taip naudos gauna ir aplink prekiaujantys amatininkai, kurių Rygos kalėdinėje mugėje buvo ne vienas. Jų prekystalius nuklojo šalikai, kepurės, pirštinės, pintinės, žvakės, aksesuarai ir dar daugelis kitų prekių, kurioms smalsių žvilgsnių netrūko. Logiška, kad mugėje skrandžiui paguodą radęs lankytojas čia praleis ir daugiau laiko. O tai ir amatininkų apyvartą turėtų paveikti teigiamai.
Palyginimui, Vilniaus kalėdinėje mugėje lankytojams siūlomas kiek ribotas maisto asortimentas – vietoje kepami blyneliai su įvairiais pagardais, olandiški vafliai ar karštos spurgytės.
Smalsumo dėlei savivaldybės atstovų pasiteiravau, galbūt Vilniaus Katedros aikštėje galioja tam tikros taisyklės, ribojančios prekeivių galimybes vietoje ruošti maistą.
Tačiau savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas patikino, kad jokių ribojimų nėra.
„Konkurso būdu atrinkti mugės dalyviai patys pasirenka, kokius produktus siūlys ir kokią įrangą naudos, jiems galioja įprasti higienos ir saugos reikalavimai“, – atsakė G.Grubinskas.
Na, bet reikia džiaugtis ir tuo, ką turim.
Vainikuojant temą apie kalėdinę Rygos mugę, verta paminėti, kad pirmadienį važiuodama atgal į Vilnių internete pamačiau įdomų faktą – „European Best Destinations“ sudarytame 2025–2026 m. Europos kalėdinių mugių reitinge Ryga užėmė... garbingą 3-ąją vietą. Rygos investicijų ir turizmo agentūros direktorius Fredis Bikovs neslėpė, kad šis pasiekimas Rygai – istorinis.
Iki kitų Kalėdų, Ryga!
Lrytas kiek anksčiau lankėsi ir Vilniaus kalėdinėje mugėje. Apie tai skaityti galite čia.