Bylos duomenimis, moteris iš karto po vyro mirties prisijungė prie jo internetinės bankininkystės ir pervedė 16 tūkst. eurų į savo asmeninę banko sąskaitą. Prokuratūra teigia, kad toks veiksmas ne tik reiškia neteisėtą svetimos mokėjimo priemonės panaudojimą, bet ir apeina paveldėjimo procedūrą, nes velionio vaikai taip neteko galimybės pretenduoti į visą paveldimą turtą.
Teigiama, kad pirmosios instancijos ir apeliacinis teismas kaltinamąją buvo išteisinę, remdamiesi tuo, kad ji daugelį metų tvarkė vyro finansinius reikalus ir veikė kaip buhalterė, turėjusi teisėtą prieigą prie jo banko prisijungimų. Tačiau Aukščiausiasis Teismas šį argumentą laikė nepakankamu.
Visgi, Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Apeliacinis teismas nepagrįstai neįvertino vieno esminio įrodymo – banko sąskaitos išrašo.
Pasak prokuroro, išrašas rodo, jog būtent pervedimas iš mirusiojo sąskaitos buvo pirmoji į kaltinamosios sąskaitą įskaityta pinigų suma, o bankas nuo jos iš karto nuskaičiavo sąskaitos atidarymo mokestį. Tai, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad mokėjimas negalėjo būti atliktas automatiškai ar atsitiktinai – pervedimui turėjo dalyvauti kaltinamoji.
Be to, kaip teigia naujienų agentūra, Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ir dar vieną aspektą: saugomų interesų pažeidimas atsiranda jau tuo momentu, kai be teisėto pagrindo pradedama disponuoti kito asmens banko sąskaitoje esančiomis lėšomis.
„Paveldėjimas atsiveria žmogui mirus, todėl iki turto paskirstymo visi mirusiojo pinigai yra laikomi svetimi tiek paveldėtojams, tiek kitiems asmenims, o neteisėtas jų sumažinimas pažeidžia ir paveldėtojų, ir kreditorių teises“, – rašo naujienų agentūra LETA, remdamasi teismo sprendimu.
Pabrėžiama, kad Aukščiausiasis Teismas taip pat kritikavo apeliacinę instanciją už tai, kad ši nepagrįstai nukrypo nuo nusistovėjusios Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią, nagrinėjant bylas dėl neteisėto svetimos mokėjimo priemonės naudojimo, nėra būtina įrodyti konkrečios kaltinamojo paskatos ar motyvo.
Apeliacinis teismas šį principą atmetė, tačiau savo sprendimo nepagrindė, todėl Aukščiausiasis Teismas tai įvertino kaip nepagrįstą nukrypimą nuo teismų praktikos.