Kiek anksčiau portalas Lrytas domėjosi, ką konkrečiai planuojama keisti. Tuomet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, kad pokyčiais siekiama dar labiau palengvinti galimybę gauti socialinę pašalpą ir šildymo kompensacijas, dvigubai padidinti sukauptų piniginių lėšų „finansinės pagalvės“ normatyvą, išplėsti būsto ploto ribas, peržiūrėti turto vertinimo kriterijus.
Nuo 2026 metų ketinama ilgiau mokėti ir papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Be to, keisis ir daug diskusijų kėlusi visuomenei naudingos veiklos atlikimo koncepcija.
Nuo šiol visuomenei naudingai veiklai visų paramos gavėjų nepasitelks, vietoje jos – pirmiausia didins piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose, o visuomenei naudingai veiklai pasitelkti tik atsisakiusius dalyvauti užimtumo programose.
Kokie pokyčiai laukia?
Lengvinant paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę, atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Tai reiškia, kad norint gauti socialinę pašalpą, nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje.
Lengvinamos socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
„Siūloma nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas. Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo“, – remdamasi įstatymu dėstė SADM.
Iki šiol minėtu atveju socialinė pašalpa buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.
Tuo tarpu siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Daugiau pašalpų net įsidarbinus
Nurodoma, kad bus sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Įstatymo pakeitimus rengusi SADM teigia, kad siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą.
Bus mokama 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius. Iki šiol buvo mokama 3 mėnesius.
Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių, o papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo buvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Palankesni turto bei pajamų vertinimo kriterijai – galės turėti daugiau santaupų
Seimas priėmė ir pataisą 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti.
Tai reiškia, kad vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių.
2026 m. patvirtintas VRP dydis sieks 233 Eur.
Tuo tarpu šeimai vertinama būtų taip: vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
Patvirtinta ir „Finansinė pagalvė“, kuri, teigiama, gelbės darbo netekusius, ligos ar nelaimės ištiktus asmenis.
Siūloma, kad, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 13 260 Eur (skaičiuojant, kai 2025 m. VRP – 221 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Atsiimtos II pakopos pensijos pašalpų ir kompensacijų gauti nesutrukdys
Įstatymo 17 straipsnyje, nurodančiame, kokios pajamos įskaitomos skaičiuojant socialinę pašalpą ir kompensacijas, nauju reglamentavimu dėstoma, kad bus įskaitomos pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės, negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (įskaitant pensijų anuitetą, vienkartinę pensijų išmoką, periodines pensijų išmokas).
Taip pat – išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, šalpos išmokos, išskyrus šalpos negalios pensiją, mokamą asmenims, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Šildymo kompensacijas mokės už didesnį plotą
Seimas pritarė 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Įstatyme nurodoma, kad jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose, – 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose, – 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Taip pat įstatymas papildytas nauja nuostata, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems būsto, taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas būsto ploto normatyvas.
Visuomenei naudinga veikla ir užimtumo didinimo programos
Nuo kitų metų pasikeis ir visuomenei naudingai veiklai atlikti numatyta tvarka.
„Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, siūloma nustatyti, kad kiekviena savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose.
Tuo tarpu visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės“, – pažymėjo SADM.
Įstatyme pažymima, kad jeigu asmenys pasiūlymo dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose negavo, jie visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami.
Už Piniginės socialinės paramos nepasiturinties gyventojams įstatymo pataisas balsavo 77 iš 77 Seimo narių (už – 77, prieš – 0, susilaikė – 0). Įstatymo pakeitimai įsigalios 2026 m. birželio 1 d.