J.Zailskienė sako, kad įsigaliojus reofrmai, žmonės domisi įvairiausiais klausimais.
„Startavo antrosios pensijų pakopos reforma, žmonės jau gali spręsti ir apsispręsti. Atrodo, jau viską kalbam pusę metų ir dabar viskas kaip ir aišku, bet natūralu, kad tie, kas reformą daro arba prie jos prisiliečia, tai viską ir supranta, o žmonės turi labai daug klausimų“, – ketvirtadienį surengtoje konferencijoje teigė J.Zailskienė.
Kiekvienas gyventojas, atsidaręs „Sodros“ paskyrą, gali rasti skaičiuoklę, kurioje matyti, kiek ir kokios lėšos sudaro sistemoje sukauptą sumą. J.Zailskienė mano, kad tai turėtų nulemti žmonių sprendimą dėl tolimesnio kaupimo.
N. Mačiulis rėžia skaudžią tiesą: Lietuviai nelinkę galvoti apie finansinę gerovę ateityje
Ji primena, kad įsigalioję pensijų kaupimo pokyčiai numato lankstesnes ir palankesnes kaupimo sąlygas. Žmonės turi daugiau laisvės apsispręsti, taip pat – daugiau galimybių priimti sprendimus ištikus nenumatytoms gyvenimo aplinkybėms.
Ministrė akcentavo pasikeitimą, kuriuo, pagal Konstitucinį Teismą (KT), yra numatyti 3 atvejai, kada gyventojas gali nutraukti kaupimą anksčiau laiko. Vienas jų – jei žmogus serga sunkia liga, kuri yra patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).
„Tikimės, kad tai yra tikrai labai atsakingai sudarytas sąrašas, bet jei gyventojai neranda tos ligos, kokia, jie galvoja, kad yra labai sunki, tai visada kviečiame kreiptis arba į SAM, arba pas mus, ir žiūrėsime, ką galima padaryti“, – žinutę gyventojams perdavė ministrė.
„Sodra“ skelbia, kada sulauksite pinigų
Susiję straipsniai
Tiems, kurie svarsto pasitraukti iš kaupimo, „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė pateikė konkretų grafiką, kuriame matyti, kada skirtingų laiku prašymus dėl pasitraukimo pateikusiems gyventojams bus išmokėti pinigai:
- Prašymą pateikus 2026 m. sausio 2 d. – kovo 31 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2026 m. balandžio 15 d.;
- Prašymą pateikus 2026 m. balandžio 1 d. – birželio 30 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 15 d.;
- Prašymą pateikus 2026 m. liepos 1 d. – rugsėjo 30 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 14 d.;
- Prašymą pateikus 2026 m. spalio 1 d. – gruodžio 31 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2027 m. sausio 15 d.;
- Prašymą pateikus 2027 m. sausio 1 d. – 2027 m. kovo 31 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2027 m. balandžio 14 d.;
- Prašymą pateikus 2027 m. balandžio 1 d. – 2027 m. birželio 30 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2027 m. liepos 15 d.;
- Prašymą pateikus 2027 m. liepos 1 d. – 2027 m. rugsėjo 30 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2027 m. spalio 14 d.;
- Prašymą pateikus 2027 m. spalio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d., pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2028 m. sausio 14 d.
Skelbia, kokią grąžą uždirbo gyventojai
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pasidalijo praėjusių metų duomenimis.
Skelbiama, kad 2025 m. pabaigoje vidutinis antrosios pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Investicinė grąža pernai siekė 432 eurus.
„Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų.
T.Bauro nuotr.
Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų – apie 8,7 tūkst. eurų“, – LIPFA atliktais skaičiavimais dalijosi asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Bendrai skaičiuojama, kad per 2025 m. antrosios pakopos dalyviams pensijų fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. Eur.
„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika.
Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, – taip pat sakė V.Rūkas.
LIPFA duomenimis, skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie sugeneravo teigiamą – 86,6 proc. siekiančią – investicinę grąžą.
„Ilgalaikė beveik 90 proc. siekianti grąža nėra tik teorinis skaičius – tai reali vertė žmonių pensijų sąskaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatvėje“, – pabrėžiė LIPFA vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal pensijų fondų rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių.
Kaip skelbiama, 2024 m. Lietuvos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža daugiau nei trigubai viršijo EBPO vidurkį ir pagal šį rodiklį tarp visų bloko valstybių Lietuva buvo trečioje vietoje.
Kas pasikeitė?
Priminsime, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, suteikiančios antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyviams galimybę lanksčiau priimti sprendimus dėl savo finansinės ateities.
Atsirado galimybė išsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos sveikatos būklės arba neribotą skaičių kartų laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekvienas kaupimo dalyvis galės apsispręsti – tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.
Per šį laikotarpį kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis galės pasitraukti iš kaupimo nepriklausomai nuo amžiaus, darbo stažo ar sukauptos sumos – papildomos sąlygos netaikomos.
Sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu: asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.
Tais atvejais, kai kaupimo dalyviai nėra mokėję įmokų savo lėšomis, dalies sukaupto pensijų turto išsiimti negalima.