Nors Finansų ministerija šiuos sprendimus vadina būtinais įsipareigojimams vykdyti, Seimo Ekonomikos komiteto nariai iki pat balsavimo Seime bandė valdančiuosius įtikinti, kad akcizų didinimo politika atneša daug žalos, ypač vežėjų verslui, mat jau vien per šiuos metus Lietuvoje dyzelio sunaudojimas sumažėjo 150 mln. litrų.
Didelė dalis tų litrų, tikėtina, buvo nupirkta ne kur kitur, o Lenkijoje. Valdantieji nusileido tik spalvotojo dyzelino akcizų nedidinimui, tad visi kiti turės papurtyti pinigines arba ir toliau piltis degalus svetimose šalyse.
Kiek ir kodėl brangsta degalai 2026 metais?
Irano režimo žlugimas reikštų didžiulį pralaimėjimą šios šalims: situacija primena šachmatų partiją
2026 metais iškastiniam kurui toliau galios CO2 dedamoji, kuri tiesiogiai paveiks galutines kainas vartotojams. Akcizas benzinui augs 9,6 proc. Skaičiuojama, kad 1 litras benzino dėl mokestinių veiksnių pabrangs apie 0,06 euro, o akcizas dyzelinui augs 6,5 proc. 1 litras dyzelino brangs apie 0,04 euro.
„Tai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, kuriuo finansuojamos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai. O tam tikra surenkamų akcizų dalis tiesiogiai nukreipiama finansuoti tokius nacionalinės reikšmės fondus ir programas, kaip Valstybės gynybos fondas, Kelių priežiūros ir plėtros programa, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir kt.“, – teigia ministerijos atstovai.
Susiję straipsniai
Planuojama, kad dėl šių pokyčių valstybės biudžetas 2026 m. gaus apie 76,9 mln. eurų papildomų pajamų.
Ekonomikos komitete – verslo ir žemdirbių pavojaus signalai
Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavę politikai ir verslo atstovai teigė, kad drastiškas akcizų didinimas duoda priešingą efektą – degalų pardavimai Lietuvoje krenta, nes vežėjai ir gyventojai renkasi pigesnį kurą kaimyninėje Lenkijoje.
Lietuvos inovatyviosios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) vadovė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžė, kad ankstesni sprendimai jau padarė žalą.
„Matom, kad drastiškai anais metais krito dyzelino pardavimai ir tai lėmė ankstesnės valdžios priimti sprendimai. Ir Finansų ministerija taip nedrąsiai ir negarsiai kalba apie tai, kad valstybė planavo iš tokių sprendimų surinkti papildomų milijonų pajamų, bet akivaizdžiai matom skaičius, kad jų nesurinko ir geriausiu atveju bus surinkta tik pusė planuotų pajamų. Šiandienos situacija yra tokia, kad sunkvežimiai akcizą palieka mūsų kaimyninėse valstybėse, pridėtinės vertės mokestį taip pat ten palieka, o pas mus palieka taršą“.
Vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Zenonas Buivydas patvirtino, kad vežėjai yra jautrūs kainai, nes degalai sudaro didelę dalį sąnaudų. Jo teigimu, jei kainos susilygintų, verslas grįžtų piltis degalų į Lietuvą.
„Pirmiausia tai norėčiau pasakyti, kad mes tikrai esam patriotai ir jeigu susilygina degalų kaina, tai mes be jokių problemų grįžtam į Lietuvą. Vežėjai labai reaguoja į tą dalyką, į kainas, kadangi degalų kaina sąnaudose sudaro iki 40 procentų“.
Tačiau Finansų ministerija tikino, kad jeigu akcizas dyzeliui būtų mažesnis, kasmet dėl to būtų prarandama 140 mln. eurų.
D.Labučio (ELTA) nuotr.
Sprendimas nieko nekeisti – neprotingas
Vienas aktyviausių akcizų didinimo kritikų Ekonomikos komitete, Seimo narys Viktoras Fiodorovas, griežtai pasisakė prieš Finansų ministerijos logiką. Politikas akcentavo, kad teoriniai modeliai neveikia realybėje – žmonės tiesiog perka ten, kur pigiau, o Lietuva praranda pajamas.
V. Fiodorovas ministerijos pateikiamus skaičius pavadino „buhalteriniais“, o ne ekonominiais, nes jie neįvertina pasikeitusios vartotojų elgsenos.
„Jūs matot, statistika – eilę metų dyzelio sunaudojimo mažėjimas akivaizdus. Tai jau yra šimtaprocentinė garantija. Keista, nes jau eilė vyriausybių ateina su tokiais pačiais argumentais, kad, žinot, jeigu padarysim čia išimtį, iškart mes prarasim 100 milijonų eurų. Tai man primena tokios sunkiai pagydomos ligos gydymą. Mes matom, kad vaistai nepadeda, bet, žinot, gal geriau nerizikuokim kitais vaistais, nes gal greičiausiai nepadės. Tai toks kelias iš tikrųjų niekur neveda“, – posėdyje kalbėjo V. Fiodorovas.
Ekonomikos komitetui visgi pavyko pasiekti tam tikrų pergalių – pritarta siūlymui nedidinti akcizų „žaliajam“ ir „raudonajam“ dyzelinui bei dujoms, tačiau kova dėl įprasto dyzelino pralaimima.
„Vien per metus apie 150 mln. litrų dyzelio jau nebeužpilama Lietuvoje – vairuotojai renkasi Lenkijos degalines. Tai reiškia mažesnes pajamas mūsų biudžetui, prastesnes sąlygas Lietuvos vežėjams, didesnį spaudimą kainoms ir visiškai jokio poveikio vartojimo mažėjimui. Taip kuriame paradoksą: akcizas kyla, kainos kyla, o pajamos/nauda – ne Lietuvai“, – reziumavo V. Fiodorovas.
Politikas tvirtina, kad sprendimai priimami ignoruojant realybę ir remiantis prielaida, jog pakėlus mokesčius žmonės staiga persės į elektromobilius, kas realybėje neįvyksta. Jis patvirtino, kad tokio akcizų didinimo nepalaikys ir priėmimo stadijoje.
Finansų ministerija: mažinimas kainuotų milijonus ir keltų riziką ES paramai
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas komiteto posėdyje gynė akcizų didinimo planą, teigdamas, kad siūlymas stabdyti didinimą biudžetui kainuotų milžiniškas sumas ir sukeltų grėsmę gauti lėšas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).
Ministras pripažino, kad dyzelino vartojimas Lietuvoje mažėja (apie 150 mln. litrų per metus), tačiau tai siejo su bendromis tendencijomis gręžtis nuo dyzelinių degalų, o ne tik su kainų skirtumu lyginant su Lenkija. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad sunkusis transportas PVM susigrąžina, todėl kainų skirtumų vertinimas turėtų būti atsargesnis.
„Dėl vilkikų susigrąžinimo, kaip sakau, panaikinus akcizą dyzelinui, kad jie čia piltųsi kurą – jokios garantijos kaip ir nėra“, – reziumavo ministras, pabrėždamas, kad nuo 2027 metų prasidės ir taršos leidimų prekyba, už kurią Lietuva turės mokėti į ES biudžetą.