Anot VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Ingos Gedminienės, ši transformacija apima visą spektrą tarpusavyje susijusių darbų – nuo naujų technologinių sprendimų diegimo iki vidinių procesų pertvarkos.
Viena iš šio proceso dalių – deklaracijų formų atnaujinimas, siekiant, kad deklaravimas taptų ne biurokratine našta, o sklandžiu, aiškiu ir personalizuotu procesu.
Susiję straipsniai
– Kaip per pastaruosius metus keitėsi deklaracijų formos ir pats deklaravimo procesas?
– GPM deklaravimo evoliucija Lietuvoje vyko keliais etapais. Pradiniame etape pagrindinis tikslas buvo surinkti ir sukelti kuo daugiau deklaravimui reikalingų duomenų, kad klientui jų reikėtų pildyti kuo mažiau.
Tačiau spartaus skaitmenizavimo laikotarpiu daugelyje institucijų dar nebuvo pakankamai dėmesio skiriama duomenų įvedimo kontrolei ir apsaugai nuo žmogiškų klaidų, todėl dalis duomenų buvo nekokybiški ar nepilni.
Automatiškai sukelta informacija kartais net sukeldavo papildomų neaiškumų, klientams tekdavo patiems pildyti dalį duomenų ar teikti juos pagrindžiančius dokumentus. Ši patirtis aiškiai parodė, kad prieš plečiant automatinį duomenų sukėlimą būtina sustiprinti jų kokybę.
– Kaip buvo sprendžiamas šis iššūkis ir kokius rezultatus pastebėjote?
– Per eilę metų buvo stiprinami duomenų tikrinimo mechanizmai, diegiamos papildomos patikros, logikos taisyklės ir perspėjimai. Tai sudarė sąlygas automatiškai užpildyti vis didesnę deklaracijų dalį ir reikšmingai sumažinti klaidų skaičių.
Jei 2006 m. preliminarios GPM deklaracijos buvo visiškai užpildytos apie 20 proc. gyventojų, tai 2024 m. – jau apie 70 proc.
Vis dėlto senosios formos ilgą laiką išliko sudėtingos: jose dominavo kodai, trumpiniai, paveldėta popierinių deklaracijų logika, o tą pačią informaciją reikėdavo įrašyti keliose vietose. Tai rodė, kad reikia keisti ne tik technologiją, bet ir pačią deklaravimo logiką.
– Kada įvyko esminis lūžis deklaravimo procese?
– Situacija pradėjo keistis, kai į deklaravimą pradėta žiūrėti kaip į paslaugą, o ne vien techninę formą. Tuo etapu GPM deklaravimas pirmą kartą buvo nuosekliai įvertintas kliento akimis – kaip kelias nuo pradžios iki pateikimo, ypač atsižvelgiant į tuos, kurie deklaruoja tik kartą per metus.
Tuomet buvo priimtas sprendimas pereiti prie deklaravimo vedlio, kuris kuriamas taikant aiškios kalbos, logiškos žingsnių sekos ir tik aktualios informacijos pateikimo principus. Vedlio atsiradimas tapo reikšmingu evoliuciniu pokyčiu, ženkliai sumažinusiu painiavą, klaidas ir poreikį ieškoti papildomos pagalbos.
– Dabartiniai pokyčiai – jau galutinis etapas ar deklaravimo procesas keisis toliau?
– GPM deklaravimas juda link naujo modelio, kuriame didžiąją darbo dalį atlieka mokesčių administratorius, o gyventojo vaidmuo tėra minimalus. Siekiame, kad deklaracijų pildymas apskritai nebereikalautų aktyvaus žmogaus įsitraukimo – pakaktų peržiūrėti automatiškai parengtą deklaraciją ir, jei reikia, ją patikslinti.
Tokia logika jau numatyta ir gyventojų nekilnojamojo turto deklaravimo procese – deklaracijos bus automatiškai parengtos ir pateiktos, o gyventojui tereikės peržiūrėti informaciją ir esant reikalui ją patikslinti ar papildyti.
– Kokie pagrindiniai strateginiai tikslai keliami atnaujinant deklaracijų formas?
– Atnaujinant deklaracijų formas siekiama ne tik pakeisti jų išvaizdą ar techninį sprendimą, bet įgyvendinti platesnį mokesčių administravimo transformacijos tikslą – sukurti patogesnį, patikimesnį ir labiau duomenimis grįstą deklaravimo procesą. Šis pokytis tiesiogiai susijęs su mokesčių mokėtojų lūkesčiais: mažiau rankinio darbo, daugiau automatizavimo, mažiau klaidų ir greitesnė sąveika su VMI.
Nauja formų architektūra leis sumažinti pildymo žingsnių skaičių, automatizuoti duomenų užpildymą ir suteikti individualius paaiškinimus viso proceso metu. Tuo pačiu tai leis pagerinti deklaracijų kokybę ir sumažins administracinę naštą. Pildymo ir pateikimo metu atliekami tikrinimai padės užkirsti kelią akivaizdžiai klaidingiems ar trūkstamiems duomenims, o nuosekliai pateikiama informacija ir aiškūs žingsniai leis mokesčių mokėtojui paprasčiau suprasti, kokią informaciją būtina nurodyti.
Technologiniu požiūriu siekiame pereiti prie sistema–sistema principu veikiančio deklaravimo, suteikiant galimybę deklaracijas teikti per API sąsajas tiesiogiai iš apskaitos programų. Tai ypač svarbu verslui, kuris tikisi sklandžių integracijų ir automatizuotų duomenų mainų. Toks sprendimas sumažina žmogiškosios klaidos riziką, taupo laiką.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.