Apie jaunų žmonių požiūrį į kaupimą senatvei komentuoja „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė. Ji dalinasi praktinėmis įžvalgomis, kodėl svarbu pradėti kaupti anksti, kokių klaidų vengti ir kaip formuoti tvarius finansinius įpročius.
Jaunimo požiūris į kaupimą
„Swedbank“ užsakymu atlikta 18–29 metų amžiaus šalies gyventojų apklausa rodo, kad kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje kaupia pensijai, panaši dalis planuoja tai daryti artimiausioje ateityje.
Susiję straipsniai
„Dalis finansine ateitimi senatvėje jau besirūpinančių jaunų suaugusių tam renkasi ne vieną priemonę, tačiau populiariausia jų – II pakopos pensijų fondai (45 proc.).
Beveik trečdalis (30 proc.) nurodo savarankiškai investuojantys, ketvirtadalis renkasi instrumentus, tokius, kaip taupomasis indėlis, o penktadalis – savarankiškai kaupia III pensijų pakopoje.
Apklausa rodo, kad II pakopos pensijų fonduose dažniausiai (58 proc.) kaupia aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, 27–29 metų amžiaus didmiesčių gyventojai“, – komentuoja pašnekovė.
Anot J. Bagdanavičiūtės, šio amžiaus gyventojai taip pat dažniau nei vidutiniškai renkasi savarankišką investavimą (35 proc.).
„Tuo metu jauniausiems (18–20 m.) respondentams patraukliausia taupymo forma – indėliai ir į juos panašios priemonės. Jas renkasi 59 proc. šio amžiaus žmonių.“
Iš šios apklausos matyti, kad jaunimas jau domisi savo finansine ateitimi, tačiau skirtingų amžiaus grupių pasirinkimai gerokai skiriasi – nuo taupymo indėliu iki investavimo į pensijų fondus.
Tokie skirtumai rodo ne tik finansinių priemonių populiarumą, bet ir skirtingą požiūrį į riziką, atsakomybę bei ilgalaikį planavimą.
Kodėl verta kaupti kuo anksčiau?
Specialistė akcentuoja: ilguoju laikotarpiu laimės tie, kurie kaupti senatvei pradės kuo anksčiau. „Jauni žmonės paprastai turi skirtingų artimos ateities finansinių tikslų, tad galvoti apie pensiją neretai vengia, nes ji atrodo paprasčiausiai per toli.
Tačiau iš tiesų tie, kurie kaupti pradeda anksti ir kaupia ilgai, turi galimybę gauti daugiausiai finansinės grąžos. Anksčiau pradėjus tą galima daryti mažesnėmis sumomis ir per ilgą laiką vis tiek surinkti gerą finansinę grąžą.
Taip pat, pradėjus kaupti kuo anksčiau, turime daug ilgesnį kaupimo periodą, per kurį galima išbalansuoti sukauptą sumą, net jei ir įvyktų finansiniai rinkų svyravimai ar nuosmukis“, – privalumus vardina ekspertė.
Ji priduria, kad taip auginamas ne tik finansinis rezervas ateičiai, bet ir formuojami tvarūs finansinės elgsenos įpročiai – planavimas, biudžeto vedimas, siekiama ilgalaikių finansinių tikslų. Reguliarus kaupimas mažina finansinį nerimą ir suteikia daugiau pasirinkimo laisvės ateityje.
Dažniausios klaidos
Nors daug jaunų žmonių jau pradeda galvoti apie savo finansinę ateitį, ekspertė atkreipia dėmesį, kad ne visi imasi veiksmų. Dabartis ne vienam atrodo svarbesnė už ilgalaikius tikslus.
„Dažniausia klaida, tai atidėliojimas ir ilgalaikių finansinių tikslų siekimo stoka, nes šiai dienai tai neaktualu. Neretai žmonės yra linkę pildyti šiandienos poreikius ir norus vietoj galvojimo apie ateitį.
Dažna mąstymo klaida yra ir ta, kad galvojama, jog reikia uždirbti daugiau, ar nuo tam tikros sumos kaupti senatvei, ar kad neturi pakankamai lėšų kaupimui – net ir nedidelės sumos pradėtos kaupti anksti gali turėti reikšmingos įtakos ilgalaikiam rezultatui.“
Tai rodo, kad neretai stabdantis veiksnys nėra per mažos pajamos ar galimybės, o požiūris ir įpročiai. Mažos, bet nuolatinės įmokos ilgainiui lems solidų finansinį rezervą, suteiks ramybę ir leis ateityje laisviau planuoti savo tikslus.
Finansinio raštingumo įtaka
Ilgalaikiam kaupimui koją kiša finansinių žinių bei įgūdžių stoka.
„Dauguma žmonių tikrai žino, kad reikia taupyti, kaupti, tačiau to nedaro, nes arba nežino, kaip tą daryti, arba nemoka planuoti savo finansų, susidaryti biudžeto, paskirstyti savo pinigų poreikiams ir norams, ilgalaikiams ir trumpalaikiams finansiniams tikslams“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Jos teigimu, didelė bėda – nesupratimas kaip veikia sudėtinės palūkanos, kas yra investavimas, kaip veikia pensijų fondai.
„Dažniausiai tada ir nekaupi, renkiesi konservatyvius kaupimo būdus su mažesnėmis palūkanomis, pavyzdžiui, indėlius ar pinigų kaupimą sąskaitoje arba išvis nekaupi, neplanuoji savo finansinės ateities.
Turint finansinio raštingumo pagrindus, žinias, lavinant įgūdžius, gebėjimus, kaupimas, investavimas, taupymas, dažniausiai yra natūrali finansinės sveikatos rutinos dali, kuri neatrodo, kaip savęs ribojimas, o kaip tik rūpinimasis savimi ir gera savo finansine sveikata ateityje“, – pabrėžia specialistė.
Rekomendacijos jaunimui
„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė dalinasi konkrečiais patarimais:
· Investuokite į žinias. „Jaunam žmogui rekomenduočiau investuoti į savo žinias, domėtis, skaityti, atsirinkti patikimą informaciją ir bandyti ją pritaikyti praktiškai.“
· Veskite savo biudžetą. „Pradėti vesti savo biudžetą – suprasti, kur, kam, kiek, kada yra išleidžiami pinigai. Tai yra stiprus pagrindas susidėliojant savo prioritetus ir siekiant savo trumpalaikių bei ilgalaikių finansinių tikslų.“
· Siekite aiškių, realistiškų tikslų. J. Bagdanavičiūtė pabrėžia: „Tikslai turėtų būti aiškūs, realistiški, pamatuojami. Pavyzdžiui, ne daugiau pinigų turėti, bet įvardinti kiek konkrečiai – tarkime, 3000 eurų.“
· Kurkite finansinį rezervą. „Svarbu gyventi ir rūpintis ne tik šiandienos poreikiais, bet didinti savo atsparumą įvairioms netikėtoms situacijoms. Kaupkite finansinį rezervą – tikslas 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio suma. Žinoma, galite pradėti nuo mažo tikslo. Pavyzdžiui, sukaupti 500 eurų.“
· Pastovi strategija svarbiau nei didelės sumos. Pasak specialistės, „kur kas svarbiau reguliarumas nei atidėjimas didelėmis sumomis, jei iš pradžių to negalite leisti.“
· Rūpinkitės ilgalaikiu finansiniu saugumu – kaupimu pensijai ir investavimu. „Nepamirškite rūpintis ilgalaikiu finansiniu saugumu – tai gali būti tiek kaupimas pensijai II pakopoje, tiek investavimas. Investuoti galite ir nedidelėmis sumomis – kuo anksčiau pradėsite, tuo ilgesnis investavimo laikotarpis, didesnė sudėtinių palūkanų nauda ir grąža.“
Daugiau apie pokyčius II pensijų pakopoje sužinoti galite pensijosreforma.lt.