LLRI atliko analizę, kurios duomenys rodo, kad Lietuvoje jau ketvirtus metus iš eilės stebima situacija, kai pradėjęs dirbti žmogus finansiškai praranda, o ne laimi. LLRI skaičiavimu, Lietuva – vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kur nedarbo spąstai peržengia 100 proc. ribą.
„Blogai ir yra tai, kad situacija nesikeičia, nes blogėti jau nelabai yra kur“, – analizės rezultatus portalui Lrytas trumpai apibendrino LLRI vyr. ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Instituto analitikai skaičiuoja, kad sumažinus dabartinį bedarbių skaičių per pusę, teigiamas poveikis valstybės biudžetui siektų bent 396 mln. Eur per metus. Tačiau, kaip teigia L.Marcinkevičius, žmonių motyvaciją grįžti į darbo rinką veikia būtent socialinė politika.
Diegia sprendimą Lietuvoje mažėjančiam gimstamumui: šeimoms – solidžios sumos
O 2025 m. rudenį Seime priimti nedarbo išmokų sistemos pokyčiai, L.Marcinkevičiaus manymu, šią problemą tik paaštrina. LLRI analitikų skaičiavimais, gaunantiems vidutines ir didesnes pajamas išmokų santykis padidėja, o gaunantiems vidutinį darbo užmokestį – sieks 85 proc. buvusio atlyginimo.
Siūlo nemokėti išmokos šiems asmenims
L.Marcinkevičius mano, kad valstybė nesiima minimos problemos sprendimo, nes galvoja, kad tai sumažins žmonių saugumą. Tačiau, pašnekovo teigimu, gaunasi atvirkštinė situacija – gyventojai įstumiami į socialines problemas.
Jei politikai nesiima atlyginimų ir nedarbo išmokų santykio mažinimo, tai, LLRI vyr. eksperto manymu, galėtų pagalvoti apie tai, kaip slopinti aukštų išmokų įtaką ir nemokėti jų tiems, kurie iš darbo išeina savo noru. Arba tą išmoką atidėti, kaip daroma kitose šalyse.
Susiję straipsniai
„Yra paplitęs argumentas, kad dažnu atveju žmogus būna stumiamas išeiti iš darbo, todėl tas savanoriškas išėjimas iš tiesų nėra savanoriškas. Bet tokiu atveju žmogus galėtų įrodyti, kad, pavyzdžiui, buvo ne kokios darbo sąlygos arba tam tikri darbo teisės pažeidimai“, – svarstė pašnekovas.
Tai, jo teigimu, nereiškia, kad žmogus apskritai negalėtų pretenduoti į nedarbo išmoką. Tačiau pastaroji nebūtų suteikiama automatiškai, kai tik žmogus tampa bedarbiu.
„Jeigu „Sodroje“ ateina informacija, kad žmogus buvo atleistas, įmonė bankrutavo ar kažkokios panašios aplinkybės, išmoka galėtų būti iš karto teikiama. Visais kitais atvejais ji būtų teikiama tada, kai žmogus įrodo, kad ne dėl jo paties noro ar suformuotų aplinkybių, o dėl kitų svarbių veiksnių buvo išeita iš darbo“, – sakė L.Marcinkevičius.
Taip pat siūloma sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o ne minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), lėčiau indeksuoti socialines išmokas.
„Iš esmės, mažesnė dalis žmogaus atlyginimo būtų paimama per mokesčius ir atidedama su ta sąlyga, kad jis gaus tuos pinigus tik nedirbdamas. NPD didinimas padidina žmogaus pajamas į rankas santykyje su jo sumokamais mokesčiais“, – paaiškino LLRI vyr. ekspertas.
SADM siūlymus vertina skeptiškai
„LLRI pasiūlymai – nei nauji, nei netikėti, institutas tiesiog atstovauja didžiųjų darbdavių interesus“, – taip instituto siūlymus įvertino socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės patarėjas Justinas Argustas.
Portalui Lrytas atsiųstame komentare jis teigė, kad siūlymas lėčiau indeksuoti socialines išmokas reikštų mažiau didėjančius vaiko pinigus, išmokas gimus vaikui, vaiko priežiūros kompensacines išmokas ir kt.
Todėl ministerija laikosi pozicijos, kad tai yra socialiai nejautrūs ir neteisingi siūlymai. Ypač, vertinant tai, kad tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių Lietuvoje – atotrūkis apie šešis kartus, pridūrė J.Argustas.
„Kalbant apie NPD, jis yra nuosekliai didinamas ir dabar egzistuojanti tvarka, mūsų požiūriu, yra socialiai teisinga. O nuo kitų metų įsigalioja didesnis NPD šeimoms – tai reiškia, kad šeimų su vaikais pajamos bus ženklesnės“, – teigė ministrės patarėjas.
Ministerija nepritaria ir siūlymui mokėti nedarbo išmokas tik netekusiems darbo ne savo noru.
„Žmonės savo noru iš darbo išeina dėl daugelio aplinkybių: perdegimo, emocinio nuovargio, konfliktų darbe, pasikeitusių vadovų, mobingo, taigi, „išėdami“ ir panašiai“, – situaciją apžvelgė J.Argustas.
Ministerija pasidalijo rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenimis, kurie rodo, kad beveik 65 proc. nedarbo draudimo išmokas gaunančiųjų gyventojų (iš viso jų – beveik 85 tūkst.) iš darbo išėjo „savo noru“.
Tik 9 proc. atvejų buvo darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, 4 proc. – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, 3 proc. – terminuotos darbo sutarties pasibaigimas. Likę gyventojai atleisti pagal kitus straipsnius (7 proc.) arba jų atleidimas fiksuotas anksčiau nei 2024 ar 2025 m. (12 proc.).
J.Zailskienės patarėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų liepos įsigalioja nauja nedarbo draudimo išmokų tvarka. Minimi pakeitimai, J.Argusto teigimu, prisidės ir spręs nedarbo spąstų iššūkius.
„Tai rodo ministerijos atlikta analizė. Kas svarbiausia? Pirmuosius tris mėnesius žmogui nedarbo išmoka bus dar didesnė nei dabar, „pririšta“ prie asmens gauto darbo užmokesčio – kuo jis buvo didesnis, tuo išmoka bus didesnė, po to ji tolydžio mažės.
Pažymėtina, kad atsiranda pakeitimai ir dėl nedarbo draudimo stažo skaičiavimo – į jį nebus įskaičiuojamas laikotarpis, kai gyventojas gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tai spręs pakartotinumo naudojantis šia sistema problemą, kai žmonės po nedarbo išmokos gavimo vėl įgyja teisę gauti išmoką“, – pokyčius priminė ministrės patarėjas.
A. Sysas: jauni žmonės iš darbo vietos nedaro šventovės
Susipažinęs su LLRI pateiktomis išvadomis ir skaičiais, Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas negailėjo aštrių replikų.
„Jie įvardija, kad tokia situacija vienintelė yra tik Lietuvoje, tai aš įvardinsiu, kad Laisvosios rinkos institutas vienintelis ES yra tik Lietuvoje.
Aš skaitau jų ataskaitas daug metų, bendrauju su visais prezidentais nuo įkūrimo dienos, tai jie atstovauja verslą ir verslo interesus labai akivaizdžiai, atvirai ir plauna visiems Lietuvos gyventojams smegenis. Todėl aš į jų siūlymus žiūriu labai rezervuotai, nes jie visą laiką dramatizuoja situaciją“, – aiškino A.Sysas.
Tiesa, LLRI vyr. ekspertas L.Marcinkevičius nesutinka nei su SADM, nei su A.Syso teiginiais, kad institutas atstovauja verslo interesus.
„Mūsų analizėje yra sakoma, kad dabartinė socialinė politika kenkia pačiam žmogui, kuris yra stumiamas į skurdą, socialinę atskirtį ir dėl to didėja nelygybė, socialinės problemos. O jei tai padės spręsti verslo problemas, pavyzdžiui, darbuotojų trūkumą, čia yra antrinis dalykas“, – savo poziciją gynė jis.
Tuo metu A.Sysas primena, kad žmonės moka mokesčius tam, jog netekus darbo gautų tam tikras išmokas, kol ieškos naujos darbo vietos.
„Tai yra visų darbdavių siekiamybė, nes jie tada nedidina atlyginimo, nemoka už mokesčius ir visokiais kitokiais būdais eksploatuoja darbuotojus. Jeigu yra mobingai, kiti dalykai, žmogus savo noru išeina, nes negali kankintis“, – nuomone apie siūlymą nedarbo išmokos nemokėti iš darbo išėjusiems savo noru dalijosi Seimo narys.
Tiesa, jis pripažįsta tarp Lietuvos gyventojų pastebintis besikeičiantį požiūrį į darbą.
„Dabartinė jaunų žmonių karta, kuri ateina į darbo rinką, iš darbo vietos nedaro šventovės. Kaip jų tėvai ar seneliai, kurie atėjo 18, 20 ar 25 metų ir, taip sakant, juos išlydėjo į garbingą pensiją toje pačioje įstaigoje.
Požiūris keičiasi. Į viską jie reaguoja kur kas paprasčiau, todėl daugiau juda, nori pažinti pasaulį“, –sakė A.Sysas.
Dėl šios priežasties, pašnekovo teigimu, vasarą susidaro tokia problema, kai jauni žmonės nutraukia darbo sutartį, nes nori pakeliauti.
„Dabar draudiminė įmoka per metus gali būti labai nedidelė, o žmogus, pasinaudojęs nedarbo draudimu, gali gauti didesnę išmoką. Kad šito neįvyktų, taip, reikėtų koreguoti.
<...> Reikia eiti šituo keliu – galbūt susieti išmokos dydį su įmokėta įmoka, o ne avansu imti tai, ką sumokėsi į ateitį. Kad nebūtų skriaudžiami kiti žmonės, kurie, pavyzdžiui visą gyvenimą moka socialinio draudimo įmoką nuo nedarbo, bet niekada nebuvo bedarbiais“, – apie galimą sprendimą kalbėjo BFK pirmininkas.
Ž. Mauricas: tai yra nemažas pavojus
Tuo metu banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbo rinkoje šiuo metu stebimas aktyvumas, žmonės pakankamai noriai ieškosi darbo.
Teigiamais darbo rinkos rodikliais pasidalijo ir J.Zailskienės patarėjas J.Argustas – jo teigimu, Lietuvos darbo rinka jau trejus metus išlieka stabili.
„Antai trečiąjį 2025 m. ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 8 procentais arba 180 Eur ir siekė 2 402 Eur. Pajamos į rankas didėjo 103 Eur arba 7,5 proc. – iki 1 470 Eur“, – skaičius įvardijo jis.
Tačiau, kaip pastebi Ž.Mauricas, tam tikruose regionuose formuojasi socialinės grupės, kur yra vengiama ilgalaikių darbo santykių.
„Tai yra nemažas pavojus. Nedalyvaudami darbo rinkoje, tie žmonės mažiau dalyvauja ir visuomeninėje veikloje, todėl didėja atskirtis“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
O aptariami nedarbo spąstai, jo manymu, yra susiję šešėline ekonomika – esą yra tokių žmonių, kurie užsiima viena ar kita veikla, tačiau jos niekur nerodo ir dar naudojasi bedarbio statusu, kad gautų nedarbo išmoką bei įvairiais pašalpas.
Jis sutinka su LLRI siūlymu sparčiau didinti ne MMA, o NPD.
„Jeigu MMA šiais metais yra didinamas pakankamai ženkliai – 12 proc., tai į rankas didėja apytiksliai tik 8 proc. Tai reiškia, kad uždirbantiems MMA tuo pačiu didėja mokesčių našta. Kuo didesnė mokesčių našta – tuo tie nedarbo spąstai didesni“, – pastebėjo Ž.Mauricas.
Ekonomistas taip pat mano, kad reikėtų suvienodinti ir išskaidrinti socialines išmokas.
„Dalis žmonių nežino, kad yra galimybės, ypač – sąžiningesni. Jie skursta, gauna paramą iš vaikų, giminių. O kiti būna visiškai įvaldę sistemas, kur tik kokia parama – viską žino, viską susižiūri“, – sakė pašnekovas.
Dar vienas svarbus momentas – Užimtumo tarnybos vaidmuo. Ž.Mauricas mano, kad specialistai turėtų labiau įsigilinti į gyventojo situaciją ir suteikti aiškią informaciją, kokias darbo galimybes jis turi. Priešingu atveju tai tampa tiesiog biurokratine procedūra.