Kad bandė atlikti pirmą mokėjimą – nė neįtarė
Sausio 15 d. Jurgita atvyko į Kauną, automobilį paliko „Unipark“ aikštelėje ir trumpam nubėgo susitvarkyti reikalų. Grįžus į automobilį, prieš išvykdama, bandė sumokėti mokestį – 0,8 Eur. Programėlė tą vakarą neveikė taip kaip įprasta, strigo ir mokėjimą pavyko patvirtinti tik iš trečio karto.
Galop sumokėjusi, pajudėjo link prekybos centro. „Labai skubėjau, nes reikėjo ir apsipirkti, ir dukrą paimti iš mokyklos. Man nešantis prekes į automobilį, kišenėje suvibravo telefonas.
Pateikė detalių apie didžiulio masto sukčiavimą ES lėšomis: įmonės pripažintos keliančios grėsmę saugumui
Gavau SMS žinutę, kurioje buvo rašoma, kad man skirta bauda, nes nesumokėjau už parkavimą. Kadangi man kilo bėdų dėl apmokėjimo, pamaniau, kad gavėjas nemato mano mokėjimo ir tereikės prisijungti prie sistemos ir nusiųsti informaciją, kad pinigai jau nurašyti“, – prisimena Jurgita.
Nieko blogo neįtardama, spustelėjo atsiųstą nuorodą, per el. bankininkystę patvirtino savo tapatybę. „Prisijungiau mobiliu parašu. Tie asmenys pamatė mano banko prisijungimo duomenis ir asmens kodą. To jiems užteko“, – tvirtina Jurgita.
Susiję straipsniai
Pašnekovė tęsia aiškindama, kad ji yra SEB banko klientė ir šiame banke galioja tvarka, kad jei atliekamas mokėjimas iki 30 Eur – nereikia jo patvirtinti spin kodu. Todėl tai, kad sukčiai bandė iškrapšyti pinigus iš jos sąskaitos – nė neįtarė. Tai Jurgita iš banko atstovo sužinojo tik kitą dieną, kai šis patikino, kad tą patį vakarą sukčiai iš jos sąskaitos bandė atlikti 28,99 Eur mokėjimą.
„Aš to net nemačiau, nes man dėl tokių sumų net neateina jokie pranešimai. Telefono ekrane man tik išdygo pranešimas, jog reikia spin kodu patvirtinti pavedimą. Jei gerai pamenu, tai buvo maždaug 800 Eur suma. Tik tada aš supratau, kur aš papuoliau“, – atvirauja Jurgita.
Įtarimų kilo ir bankui
Atmetusi mokėjimą, suprato, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų.
Moteris iškart kreipėsi į banką. Kadangi buvo vėlus vakaras, parašė jiems el. laišką. Kitą dieną jai paskambinęs banko vadybininkas paaiškino, kas atsitiko.
„Jis manęs paklausė, ar aš dariau tuos mokėjimus pati, nes jie sulaikė vieną pavedimą. Paaiškino, kad pinigus buvo bandoma nurašyti iš užsienio. Kadangi sukčiai jau turėjo mano asmens duomenis, teko užblokuoti el. bankininkystę“, – dėsto Jurgita, pridūrusi, kad nors finansinių nuostolių išvengė, jai visa ši situacija kainavo ir laiko, ir nervų.
Gali bandyti prisijungti kelis kartus
Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė Lrytas teigia, kad sukčiai naudoja įvairius socialinės inžinerijos ir techninius metodus, kad klientai patys atskleistų arba prarastų prisijungimo prie interneto banko duomenis.
Dažniausi būdai, realiai pasitaikantys praktikoje, yra: netikri laiškai, SMS žinutės, socialiniai tinklai ir skelbimai, kuriuose talpinamos netikros loterijos, paskyros, apsimetant banku, VMI, siuntų tarnybomis, „Sodra“ ir kt.
T.Bauro nuotr.
„Praktikoje sukčių veiksmai itin dažnai sustabdomi dar iki bandant atlikti mokėjimus prisijungus prie klientų elektroninės bankininkystės. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metų III ketvirtį net 74 proc. pasikėsintų lėšų bankams pavyko sustabdyti ir apsaugoti nuo neteisėto jų pasisavinimo“, – pabrėžia D.Uosytė.
Vis dėlto, jeigu prisijungimo duomenys vienokiu ar kitokiu būdu buvo atskleisti – pavyzdžiui, suvesti į sukčių sukurtą netikrą nuorodą – rizika nukentėti išlieka.
Pasak SEB banko atstovės, sukčiai, žinodami kliento atpažinimo kodą prisijungimui prie interneto banko ir asmens kodą, gali kartoti bandymus prisijungti.
„Praradęs budrumą klientas gali pats patvirtinti tokius prisijungimus ar sukčių inicijuotus mokėjimus. Todėl visada rekomenduojame klientams atsinaujinti prisijungimo prie interneto banko duomenis (atpažinimo kodą), jei kyla bent menkiausia abejonė dėl šių duomenų saugumo.
Prisijungimo duomenų keitimas yra nemokamas ir gali būti atliktas tiek banko skyriuje, tiek nuotolinės vaizdo konsultacijos metu“, – pažymi D.Uosytė.
Baudų neišrašo, SMS nesiunčia
Jurgitą sukčiai bandė apmauti atsiuntę SMS žinutę prisidengiant JUDU.
Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos atstovė Eglė Krušinskaitė pripažįsta, kad pastaruoju metu fiksuojama atvejų, kai gyventojams siunčiamos SMS žinutės apie galimai nesumokėtą baudą ir raginama paspausti pateiktą nuorodą.
„Tai – sukčiavimo atvejai. JUDU nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis į mokėjimo puslapius. Mokėjimai atliekami tik per oficialią svetainę. Gavę įtartiną žinutę –neatidarykite nuorodų, nemokėkite ir nepateikite savo duomenų“, – įspėja E.Kručinskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad JUDU neišrašo baudų.
Anot jos, nesumokėjus už parkavimą reikia apmokėti vietinę rinkliavą, o viešajame transporte neįsigijus bilieto laiku, kontrolieriai pasiūlo vietoje įsigyti kontrolės bilietą.