Iki šiol ankstesniais metais pensinis amžius vyrams ir moterims buvo skirtingas, bet procesas buvo palaipsniui vykdomas iki 2026 m., kol galiausiai suvienodintas.
Senatvės pensijos amžiaus lentelėje, kuri yra viešai prieinama, gyventojai visuomet galėjo pasitikrinti, kada pasieks senatvės pensijos amžių priklausomai nuo jų gimimo datos: https://sodra.lt/senatves-pensijos-amziaus-lentele.
„Todėl netikslu teigti, kad dalis žmonių būtų jau išėję į pensiją, jei pensinis amžius nebūtų ilginamas, nes tai nėra staigi reforma, o nuoseklus, prieš keliolika metų prasidėjęs procesas“, – naujienų portalui Lrytas perdavė „Sodros“ atstovai.
Sužinokite, kaip kito lietuvių atlyginimai: pasidžiaugti gali kelių profesijų atstovai
Anot jų, pensinio amžiaus ilginimas yra viena iš priemonių, taikomų visuomenei senėjant, siekiant subalansuoti pensijų sistemos išlaidas, kai dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų – auga.
Kaip žinoma, Lietuva taiko einamojo finansavimo pensijų sistemos principą: žmogus nekaupia sau atskiro krepšelio pensijai, o dabartines pensijas finansuoja šiuo metu dirbantieji. Lygiai taip pat būsimų pensininkų pensijas ateityje mokės tuo metu dirbanti visuomenės dalis.
Susiję straipsniai
„Sodra“ primena, kad norint gauti senatvės pensiją reikia pateikti „Sodrai“ prašymą skirti pensiją.
Tai galima padaryti prisijungus prie „Sodros“ asmeninės gyventojo paskyros arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus trims ir mažiau mėnesių iki sukaks pensijos amžius ar bet kuriuo metu vėliau. Jei žmogus kreipėsi vėliau nei sukako senatvės pensijos amžių, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais pensijai skirti reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos.
Pavyzdžiui, žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus 2024 metų gruodį, tačiau dėl senatvės pensijos skyrimo kreipėsi tik 2026 metų sausį. Senatvės pensija jam bus išmokėta už laikotarpį nuo 2025 metų sausio.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą – 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 34,5 metų. Būtinasis stažas kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Jei žmogus turi įgijęs nuo minimalaus (15 metų) iki būtinojo (34,5 metų) stažo, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Šiais metais ji siekia 327,91 euro. Tai reiškia, kad ir 15 metų stažo, ir 34,5 metų stažo turintis žmogus gaus vienodą bendrąją pensijos dalį.
Prie bendrosios dalies prisidės individualioji dalis, kuri priklauso nuo to, kiek įmokų žmogus sumokėjo per visą gyvenimą.
Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio 25 metus stažo.
Žmogus gali dirbti ir kaupti stažą net ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei žmogus jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet jam dar trūksta kelių mėnesių iki minimalaus stažo ribos, jis gali toliau dirbti, kol įgis 15 metų stažo ir tuomet kreiptis dėl senatvės pensijos skyrimo.
Atidėti pensiją galima tik tuomet, kai žmogus turi teisę gauti pensiją, bet nusprendžia nukelti jos mokėjimą vėlesniam laikui. Jei žmogus neturi teisės į pensiją, jis negali ir atidėti pensijos mokėjimo.
Jei žmogus neįgijo 15 metų stažo ir neturi teisės į senatvės pensiją, jis gali kreiptis dėl šalpos senatvės pensijos skyrimo. Šalpos senatvės pensija mokama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms, kurie neturi teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.