Audiovizualinio turinio ekspertas, besidomintis dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis, Tomas Sakro sako, kad geografija čia niekuo dėta. „Šiandien nei vaizdas, nei garsas savaime nebėra patikimas realybės įrodymas. Tai, kad telefone girdite lietuvių kalbą, dar nereiškia, kad pašnekovas ją iš tikrųjų moka – tokį įspūdį gali sukurti technologijos, gebančios generuoti ar versti pokalbį į norimą kalbą realiuoju laiku“, – pažymi jis.
Kaip sukčiai „prabyla“ lietuviškai?
Sukčiai savo tikslams pasiekti pasitelkia visus įmanomus būdus – nuo klasikinio verbavimo, bandant įtraukti legaliai veikiančius tarpininkus, iki naujausių technologijų.
Vilniuje demaskavo dar vieną „SIM box“ fermą: sukčiai kūrė netikras paskyras ir mokėjimų sistemas
Neseniai žiniasklaidoje aprašytas atvejis, kai lietuviška įdarbinimo įmonė atsisakė bendradarbiauti su potencialiu klientu, ieškojusiu puikiai lietuviškai kalbančių darbuotojų pardavimo vadybininkų darbui Stambulo skambučių centre. Už darbą buvo siūlomas patrauklus atlygis.
Vėliau paaiškėjo, kad siūlomo darbo esmė – skambinant žmonėms apsimetinėti telekomunikacijų bendrovių ar bankų atstovais. Įtarimų sukėlė ir tai, kad klientas bendravo laiškais, rašytais automatiniu vertimu – originalo kalba buvo rusų.
Bent šį kartą sukčiams nepavyko nusisamdyti lietuviškai kalbančių darbuotojų. Tačiau jie, kaip ir bet kas kitas, turi prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto įrankių, kurie leidžia sukurti įspūdį, kad su jumis kalba lietuvių kalbą mokantis žmogus.
Anot T. Sakro, pirmas, paprasčiausias būdas – iš anksto paruošti įrašai. Sukčiai pasirašo tekstus lietuviškai, tuos tekstus įgarsina dirbtinis intelektas. Skambučio metu sukčiai tiesiog paleidžia reikiamą įrašą. Tai primityvus metodas, nes jei žmogus paklausia ko nors netikėto, įrašas gali netikti. Tačiau paprastoms situacijoms jis veikia.
Susiję straipsniai
Antrasis būdas – kur kas pažangesnis. Tai technologijos, leidžiančios nukopijuoti norimą balso tembrą ir gyvai versti sakomą tekstą į pasirinktą kalbą.
„Šiandien jau egzistuoja sistemos, kurios leidžia ne tik perskaityti tekstą pasirinktu balsu, bet ir kalbėtis realiuoju laiku. Sukuriamas lietuviškai kalbančio žmogaus balso klonas, o kitoje pusėje esantis asmuo gali kalbėti visai kita kalba – pavyzdžiui, rusiškai ar kiniškai. Realaus laiko vertimo technologijos jo žodžius akimirksniu išverčia ir atkuria sklandžia lietuvių kalba. Auka girdi taisyklingą lietuvišką balsą ir nė neįtaria, kad tarp jų veikia technologija. Kartais gali pasitaikyti vos juntamas garso vėlavimas, tačiau pats pokalbis vyksta gana sklandžiai“, – aiškina T. Sakro.
Balsui klonuoti užtenka sekundžių
Eksperto teigimu, balso klonavimas šiandien yra gerokai paprastesnis, nei daugeliui atrodo, – pakanka vos keliolikos sekundžių aiškaus įrašo, kad sistema perimtų žmogaus tembrą, intonaciją ir kalbėjimo manierą.
„Balso klonavimas tapo techniškai paprastas ir palyginti nebrangus – dalis įrankių yra viešai prieinami, kai kurie net nemokami ir nereikalauja specialių žinių. Pasitelkus technologijas šiandien galima imituoti praktiškai bet kurį žmogų ir jo balsu pasakyti tai, ko jis niekada nesakė. Jei žmogus viešai dalijasi savo garso ar vaizdo įrašais, labai tikėtina, kad jo balsas anksčiau ar vėliau gali patekti į sukčių akiratį“, – įspėja T. Sakro.
Ekspertas pasakoja apie dar vieną sparčiai populiarėjantį sukčiavimo scenarijų – vaizdo skambučius su virtualiais avatarais. Pasitelkus dirbtinį intelektą, galima sukurti itin realistiškai atrodantį „policijos pareigūną“, „banko darbuotoją“ ar kitos institucijos atstovą.
Vienas dažnesnių scenarijų – vaizdo skambutis, kurio metu tariamas pareigūnas praneša apie neva padarytą pažeidimą ir gresiančią didelę baudą. Tuomet pasiūloma „išeitis“ – už tam tikrą veiksmą ar mokėjimą bauda esą galėtų būti sumažinta.
„Jums atrodo, kad prieš kamerą sėdi tikras pareigūnas – su uniforma, kalbantis taisyklinga lietuvių kalba ir reaguojantis į jūsų žodžius. Tačiau realybėje ten gali būti žmogus, mūvintis šortus ir nemokantis nė vieno lietuviško žodžio. Pareigūno įspūdį sukuria virtuali kaukė – avataras, o jo kalbą į lietuvių kalbą realiuoju laiku išverčia technologija. Tai panašu į anksčiau telefone naudotus filtrus, kai ant veido užsidėdavai vilko ar zombio kaukę, tik šiandien tie sprendimai yra kur kas įtikinamesni“, – aiškina specialistas.
Kada verta sunerimti?
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovų teigimu, telefoninis sukčiavimas išlieka viena pavojingiausių apgaulės formų. Anot LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, šiandien nebepakanka pasikliauti vien skambinančiojo balsu. Kur kas svarbiau vertinti patį bendravimo pobūdį ir situacijos logiką.
„Svarbiausia neskubėti – nespausti nuorodų, neteikti asmens ir kitų jautrių duomenų. Kilus bent menkiausiam įtarimui, reikėtų nutraukti pokalbį, o informaciją pasitikrinti oficialiais kanalais“, – pabrėžia E. Čipkutė.
Pasak jos, finansiniai sukčiai nuolat naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Per pastaruosius kelerius metus bankai sustiprino prevencines priemones, todėl apsaugotų gyventojų lėšų dalis išaugo nuo 33 iki 68 proc., o vien 2025 m. sustabdytų įtartinų mokėjimų suma – daugiau nei 38 mln. eurų.
Šiuo metu LBA kartu su partneriais ir asociacijos nariais vykdo nacionalinę sukčiavimo prevencijos kampaniją „Padėk ragelį“, kuria ragina gyventojus išlikti budrius ir saugoti savo lėšas.