Pamažu tirpstantis sniegas ištirpdė ir nerimą dėl didelių potvynių grėsmės, bet neapsaugojo nuo kitokių bėdų. Individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose iš šulinių per viršų veržiasi ir išvalytas, ir atlydžio vanduo.

Ne tik pavasario atlydys, bet ir vasaros liūtys pridaro rūpesčių žmonėms, kurie turi įsirengę individualius – mechaninius ar biologinius nuotekų valymo įrenginius.

Infiltraciniai šuliniai, jeigu tik jie įkasti į molingą gruntą, greitai prisipildo vandens.

„Ir pernykštį pavasarį, ir praėjusią vasarą lietaus buvo ypač gausu, mūsų namo sklypas yra gana pelkėtoje vietoje.

[[ge:lrytas:lrytas:10286966]]

Kas savaitę į šulinį tekdavo įleisti vandens pompą ir išpumpuoti viską lauk.

Biologinių valymo įrenginių infiltraciniame šulinyje vanduo būna gerai išvalytas, juo galima laistyti ir daržus, ir gėles, bet kiek to vandens tereikia?

[[ge:lrytas:lrytas:28298891]][[ge:lrytas:lrytas:31003258]][[ge:lrytas:lrytas:26432503]][[ge:lrytas:lrytas:38060674]]

Teko samdyti meistrus ir įrengti drenažo siurblį, kuris išpumpuoja vandenį, kai tik jo lygis šulinyje smarkiau pakyla“, – pasakojo greta Vilniaus individualiame name gyvenantis Sigitas.

Pasak jo, statybos metu geologų grunto tyrimams jis nesamdė, nes nematė poreikio.

Jo šeimos namas tėra 80 kv. metrų ploto, tad ir pagal teisės aktus tokių tyrimų nereikia atlikti.

Bet įrenginius montavusi įmonė įspėjo, kad gruntas yra sunkokas ir vandens infiltracija iš šulinio bus lėta.

„Kaimynai namą pasistatė žemumoje, tai kas pavasarį iš infiltracinio šulinio vanduo verždavosi lyg fontanas. Jiems teko numelioruoti sklypą ir nutiesti drenažo vamzdžius iki griovio“, – užsiminė Sigitas.

Užtvindo ir liūtys

Iššūkių tiek prasidėjus potvyniui, tiek iškritus gausiam lietui kyla ir Palangoje, ties Rąžės upe bei Žiobrių kanalu gyvenantiems žmonėms.

Rąžė – pagrindinė kurorto vandens arterija, bet per dideles liūtis bei pavasarinius potvynius ji tampa gana pavojinga. Mat Rąžės žiotis audros metu jūra užneša smėliu. Jeigu jos užsikemša, upės vanduo ima semti gatves.

„Pavasarį vandens kiekis būna labai didelis. Palangą jis pasiekia iš viso Kretingos rajono – iš laukų suteka į Rąžę, o iš jos – į jūrą. Tenka valyti upės žiotyse smėlį.

Ties Žiobrių kanalu irgi yra keletas namų, kuriuos anksčiau dažnai apsemdavo potvyniai. Esame padarę ne vieną techninį sprendimą, kad to nebebūtų, išardėme ir savavališkai per kanalą permestus tiltelius.

[[ge:lrytas:lrytas:41662412]]

Tenka tikrinti pralaidas ir po esančiais tiltais, kad jų neužkimštų sąnašos“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Anot jo, savivaldybė padeda žmonėms įveikti bėdas, tačiau jų kartais nepavyksta išvengti.

„Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, vertina statinio projektus.

Tačiau konkrečiame sklype riziką prisiima pats statytojas – jis turi įvertinti, koks jame yra gruntas, ką reikia paaukštinti, o ką pažeminti. Mes į šiuos reikalus neturime teisės kištis“, – užsiminė meras.

Geologai liko nušalinti

Tokia teisinė situacija susiklostė, kai 2022-aisiais įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai. Jie palengvino sąlygas individualių namų statytojams.

Po pakeitimų projektuojant vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus inžineriniai geologiniai tyrimai (IGT) tapo neprivalomi. Projektuotojai patys sprendžia, ar turimų duomenų apie gruntą pakanka pamatams suprojektuoti.

Reikalavimai yra sušvelninti, tačiau atsakomybė dėl galimos rizikos, pavyzdžiui, jeigu dėl silpno grunto įtrūktų pamatai, tektų pačiam pastato savininkui. Mat taupydami lėšas statytojai neužsako IGT, tad konstruktoriams tenka pamatus projektuoti aklai.

Kita vertus, nežinodami tikslios grunto sudėties patys konstruktoriai projektuodami pamatus apsidraudžia – numato daugiau armatūros ir storesnį betoną.

[[ge:lrytas:lrytas:41653396]]

Pasak geologų, jų perspėjimai dėl to, kad yra rizikinga neištyrus grunto statyti namus, ypač potvynių zonose, neretai yra ignoruojami.

Apie IGT tyrimų peripetijas – pokalbis su Vilniaus universiteto docentu, Nacionalinės inžinierių geologų draugijos pirmininku Sauliumi Gadeikiu.

– Vieniems potvynis – penas akims, kitiems – nelaimė. O kaip geologai vertina situaciją regėdami, kad namus žmonės stato rizikingose vietovėse – netoli upių ar kitokių vandens telkinių?

– Prieš statybas turi būti atliekami inžineriniai geologiniai tyrimai bet kokiuose sklypuose, rizikinguose – juo labiau. Nes reikia įvertinti grunto sudėtį ir procesus, kurie jame gali vykti.

Atlikę IGT parašome rekomendacijas, bet negalime priversti žmonių į jas atsižvelgti, net jeigu gruntas nepalankus statyboms. Statyti ar ne, sprendžia jie patys.

Šįmet didelio potvynio grėsmė atslūgo, bet gamta kasmet elgiasi savaip. Todėl prieš statybas, kai išduodamos projektavimo sąlygos, bent jau projektuotojai turėtų atsižvelgti ir į IGT, ir į egzistuojančią potvynių grėsmę.

Įpareigojimo nebeliko

– Ar teisės aktai visada įpareigoja atlikti IGT tyrimus? Galbūt jie reikalingi tik komercinėms ar daugiabučių statyboms?

– Iki 2022-ųjų prieš imdamiesi namų statybos žmonės visada privalėjo užsakyti inžinerinius geologinius grunto tyrimus.

Lūžis įvyko, kai tuometis aplinkos ministras Simonas Gentvilas teisės aktų pakeitimais palengvino individualių namų statybų sąlygas.

IGT tapo nebeprivalomi statant vienbučius bei dvibučius namus – atlikti ar ne tyrimus, sprendžia patys statomo būsto savininkai.

[[ge:lrytas:lrytas:41653398]]

Visiems kitiems pastatams, kurie nėra dvibučiai ar vienbučiai gyvenamieji namai, IGT privalu atlikti, kitaip neįmanoma būtų gauti statybų leidimo.

Tačiau IGT reikalingi būtent dėl saugumo – tam, kad konstruktoriai galėtų suprojektuoti tinkamus pamatus.

Mes, geologai, neturime įtakos kuriant teisės aktus, bet matome, jog tai, kas padaryta su IGT, yra nesąmonė. Tai tas pat, tarsi būtų panaikinta privalomoji automobilių techninė apžiūra. Esą tegu pats žmogus rūpinasi automobilio saugumu. Bet ar rūpintųsi?

Gruntinės zonos yra sudėtingesnės ir paprastesnės ir nuo jų priklauso tyrimų apimtis. Pavyzdžiui, Lietuvos šiaurėje esančiuose karstiniuose regionuose – Biržų, Pasvalio rajonuose atliekami IGT yra sudėtingi, nes didelė ir nelaimių grėsmė. Bet net ir ten, jeigu žmogus statosi nesudėtingą statinį, įstatymas nenumato privalomumo atlikti IGT.

Kaina ne tokia ir didelė

– Privačius namus, jei tik turi galimybę, žmonės statosi ir ten, kur yra gražiausias vaizdas, – prie ežerų bei upių. Kuo jie rizikuoja?

– Tai ir yra paradoksali situacija. Jei sklypas parenkamas ant upės šlaito ar skardžio, kur, mūsų požiūriu, yra pačios sudėtingiausios sąlygos, IGT yra būtini, bet statytojams jie neprivalomi.

Prie vandens telkinių gruntas dažniausiai yra silpnas, todėl, atsižvelgdami į tyrimus, konstruktoriai galėtų tiksliai numatyti, kokias technologijas naudoti ir kokį pamatų tipą parinkti.

Gerai, jeigu projektuotojas yra protingas ir pasiūlys atlikti IGT. Juo labiau kad šie tyrimai nesudėtingose vietovėse kainuoja nebrangiai, pavyzdžiui, Vilniaus regione tai būtų 450–500 eurų už vieną sklypą.

Jeigu namo projektas sudėtingas, statybos – su rūsiu, tada tyrimai būna šiek tiek brangesni. Bet juk patys pamatai kainuoja mažiausiai apie 15 tūkst. eurų.

Svarbu išsiaiškinti ir tai, kokiame gylyje yra gruntinis vanduo, nes į tai atsižvelgiant projektuojami ir nuotekų valymo įrenginiai. Jeigu gruntas smėlingas, į jį įkasti infiltraciniai šuliniai veikia nepriekaištingai. Jeigu tai molis, reikia kitokių techninių sprendimų.

Karstiniuose regionuose – kitokie reikalavimai

Gintautas Gegužinskas, Pasvalio meras:

„Anksčiau mūsų regione prieš statybas užtekdavo paprastų grunto tyrimų – 15–20 metrų gylio gręžinių. Buvo vertinama, ar toje vietoje nėra durpių, nes senos smegduobės būdavo užpilamos būtent durpėmis, o toks gruntas nestabilus.

[[ge:lrytas:lrytas:41654468]]

Dabar atliekant IGT gręžiniai turi būti gręžiami iki 40 metrų gylio, bet ir jie nesuteikia garantijos, kad vietovė saugi. 1999 metais Pasvalyje, Žaliojoje gatvėje, įgriuvo dalis namo, kai tarp dviejų pastatų atsirado 19 metrų skersmens įgriuva. O gręžinys juk buvo padarytas vos 5 metrai nuo smegduobės krašto, pavojaus nebuvo įžvelgta.

Pasvalio miesto teritorija maždaug prieš 15–20 metų buvo ištirta elektromagnetiniu būdu – nustatytos didžiausio pavojaus zonos, tik jos yra apytikslės.

Pernai vasaros pradžioje Kęstučio gatvėje privačiame sklype atsivėrė smegduobė, dėl kurios ėmė sėsti ten esančio namo pamatai, įlinko namo konstrukcijos, įtrūko sienos. Smegduobė apgadino ne tik privatų namą, bet ir dalį gatvės.

2023 m. pavasarį buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad tas pastatas yra pastatytas būtent ant užpiltos ir užlygintos senos karstinės įgriuvos. Paaiškėjo, kad statybų metu neatsižvelgta į šias išvadas.

Mūsų regionas rizikingas, todėl prieš statant namą, kurio plotas didesnis nei 80 kv. metrų, privalu ištirti gruntą.

Anksčiau Pasvalio rajono savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą, kad savininkas pats prisiima riziką, tirti gruntą ar ne. Dabar pas mus tokia tvarka negalioja – IGT yra reikalingi.“

Pirma taupo, po to skęsta: pagailėjus pinigų vienam tyrimui – liūdnos pasekmės